Kai už nugaros lieka pora šimtų kilometrų susigrūdus įkaitusioje mašinoje, kai pagaliau baigiasi derybos su močiute dėl kambario priplėkusioje palėpėje, kai šiaip taip surandi vieta, kur pasikloti ant smėlio užtiesalą, tai taip jau gera būna atsigulti prie gintarinės Baltijos, kad net tingisi kvėpuoti. Ypač patogiai įsitaisė mūsų kompanijos siela Pauliukas. Taip mes jį vadinom, kai jis girdėjo, o nuėjęs kur nors toliau Pauliukas stebuklingai virsdavo Banginiu. Toks vardas labiau atitikdavo jo išvaizdą.
Taigi Pauliukas-Banginis sėkmingai įveikė visas kliūtis pakeliui į pajūrį ir dabar palaimingai šnarpštė. Jo netrikdė nei vis užkliūnantys ir smėliu apibarstantys praeiviai, nei garsūs riksmai: "Šaltas alus! Karšti čeburekai! Ištižę ledai!!!".
Dabar pajūryje tai ne vienintelės pramogos. Europėjame sparčiai. Todėl, kai mūsų dušimtakilograminis Pauliukas pagaliau nusnaudė ir atsisėdęs vis ilgiau žvilgsniu nulydėdavo jūroje ant vandens motociklų lakstančius vyrukus, visi sulaikėme kvėpavimą. Nejaugi surizikuos?!! Svarbiausia, jo neišbaidyti! Pagaliau nutaikęs tinkamą momentą (mes visi gulėjom ant pilvo ir visai į jį nežiūrėjom) Pauliukas atsikėlė ir nulingavo prie vandens motociklus nuomojančio vyruko.
Reikėjo matyti su kokiu ilgesiu akyse tas vyrukas stebėjo, kaip Banginis (jis jau buvo pakankamai toli nuo mūsų, kad galėtume jj taip vadinti) matavosi jo motociklus. Joks japonas, gaminęs tuos Kavasakius, negalėjo net įsivaizduoti, kad ant jų kada nors ropšis banginis. Ir dar ne šiaip koks, o su antsvoriu!
Kavasakis paniro iki pat rankenos. Pagaliau nuomotojas pamate kažką tokio, kas turėjo išlaikyti net ir Pauliuką. Prie kranto prisišvartavo dvivietis Honda. Pauliukas gal ir būtų atsisakęs savo sumanymo, bet jau buvo per vėlu. Mes visi stovėjome išsirikiavę pakrantėje ir draugiškai šypsojomės Ypač Džastina. Jau prieš ją Pauliukas (mes priartėjome ir dabar galiojo tas vardas) tikrai nebegalėto trauktis.
Honda tikrai atlaikė. Pauliuką pasodino ant galinės sėdynės, nes sėdėdamas ant priekines, jis pilvuku uždengė visą vandens motociklo prietaisų skydelį ir vairą. Čia iškilo šiokių tokių nesklandumų su gelbėjimo liemene, be kurios negalima paleisti klientų į jūrą. Pati didžiausia iš jų apjuosdavo tik Pauliuko ranką žemiau alkūnės, o kur jau ten pridengti tą galingą krūtinę. Pagaliau buvo sugalvota taip, užmovė jam tas liemenes ant rankų, kaip kokias rankoves. Pauliukas jas vis patraukdavo aukštyn, nes jos vis smukdavo.
Pagaliau nuskambėjo trumpas instruktažas: "Va, raktas, jis pririštas prie virveles, virvelę pririšam prie rankos. Jei nukrisi, virvutė ištrauks raktą, ir motoras užges."
Pauliukas išdidžiai linktelėjo mums galva ir spustelėjo gazą. Matyt, iki pat galo. Motoras sukaukė visais savo 12 tūkstančių apsukų. Motociklas šovė į priekį. Banginis irgi, bet netoli. Jis tekštelėjo į vandenį, bet motociklo vairo nepaleido! Vandenį purškiantis motoras akimirksniu pripumpavo į Banginio glaudes kokias dvi tonas vandens.
Gumelė, aišku, neišlaikė. Kai jūra nustojo putoti, vandens paviršiuje plaukiojo kažkas tokio, primenančio kareivišką dešimties vietų palapinę.
Kol Banginis suprato, kad reikia paleisti vairą, jį nunešė į jūrą kokius šimtą metrų. Atsikratęs tokio balasto, motociklas Honda su palengvėjimu šovė Į priekį, tvirtai pasiryžęs per kokią valandą emigruoti į Švediją, kad daugiau nepatirtų tokių išbandymų. Pasirodo, betaisydamas smunkančias gelbėjimo liemenes, Banginis sugebėjo nusirišti virvutę nuo raktelio!
Motociklų nuomotojas ant kranto paskaitė gana ilgą paskaitą apie keiksmažodžius, susidedančią daugiausiai iš pavyzdžių įvairiomis kalbomis. Mūsų Banginukas tuo metu linksmai šypsojosi ir mojo mums už plūdurų iš jūros tolių. Nieko, tuoj jis pajus, kad liko be glaudžių... 0 motociklas, matyt, persigalvojo dėl emigracijos, nes pasuko vairą ir pradėjo suktis ratu.
Gelbėti Banginio išlėkė kateris, kuris ant didelio pripučiamo banano tampė poilsiautojus, (kelti į jį mūsų draugelio niekaip nepavyko, todėl partempė jį įsikabinusį į tą bananą.
Tuo metu ant kranto atsirado naujas atrakcionas. Išsirikiavo daug norinčių nusifotografuoti Banginio glaudėse dviese ir net trise iš karto. Reikėjo gi kaip nors surinkti lėšų nuostoliams padengti!
Kai Bang., tai yra, Pauliukas grįžo prie savo vietos, mes vėl visi gulėjome ant pilvų ir žiūrėjome visai į kitą pusę. Visi kaip vienas, tvirtai įsikandę užtiesalų kraštus. Pabandyk, kad gudrus, kitaip susilaikyti nesijuokęs. 0 juoktis, patikėkit, buvo tikrai nepatartina. Labai kenkė sveikatai.
Pauliukas tylomis atsigulė ir netrukus jau šnarpštė pasitrūbindamas. Užmigo, žodžiu. Pavargo, tikriausiai, nuo įspūdžių gausos. Mes atsargiai, kad nepažadintumėm, išdėliojom ant jo pilvo (toje pusėje, kurios iš Pauliuko galvos be veidrodžio nesimato) su degtukais IŠKOČIOSIU ANT ASFALTO ir palikome jį degintis. Nubėgome pasimaudyti ir išsijuokti, kol neužspringome nuo tokio susilaikymo.
Po dviejų dienų Pauliukas kažkaip labai ilgesingai ėmė žvilgsniu lydėti tą pripučiamą bananą, kurį tampė kateris...
---
[^] Atgal
[«] Skaitykla
© xneox.com