O viskas prasidėjo ankstų ir supistą rytą, tada jiedu - Telefonijus ir Medislovas išėję į lauką suprato, kad greit bus pasaulio pabaiga, nes matėsi jau lietaus debesys, o kadangi jie buvo kliunkiai visiški tai taip ir pamanė, kad apokalipsė jau reiškiasi, mat 2012, kurgi ne. Telefonijus tuoj pasikinkęs pragaro žirgą išjojo į laukus kariaut su sušiktais velniais, o Medislovas kaip jau iš vardo buvo galima suprast buvo lėtas vaikinas, tuoj priaugo prie žemės ir ėmė gėrėtis visą griaužiančiu kalio cianido lietumi. Medis( trupinys) atmerkė savo vokus ir pažvelgė žaliomis akimis į dangų ir skausmo lašai jam išplykė rageną. Nuo to laiko jis greitai mutavo, nes atsigėrė urano235 iš šalia buvusios atominių atliekų gamyklos saugyklos. Jam išaugo lapai vietoj kojų ir samanos vietoj burnos ir pilvo, net pro akis pradėjo švelniai sruventi sula. Taip jis tapo protingu medžiu, nes mokėjo skaičiuoti iki 1 ir dainuoti savo balsu iš skausmo, kai užkrenta ant nugaros ragiena. Taip jo neproduktyvus gyvenimas ir baigėsi, nes jį nukirto žaibas, išskridęs tiesiai is Dzeuso prakaituotų delnų (visiškai netyčia), bet dievams tai atleidžiama, nes jie visagaliai, nors Telefonujus sužinojęs apie tokią apgailėtiną draugo pražutį mąstė tol kol plyšo neuronai ir smegenų žievė ir transformavosi ir amebą, bet labai protingą ir brandžia pagal kosminį amžių. Tada tarė Dzeusėjui: -ei tu ,„visagali“, jei jau toks visagalis esi, tai sukurk akmenį kurio pats nepakeltum. Tada Dzeusėjus sporgo iš susivartymo ir visas pasaulis apsiliejo plazmos lietumi ir iš numirsusiųjų neprisikėlė niekas, o kodėl turėtų? Taigi telefonijus, kadangi buvo arti dieviškojo susinaikinimo epicentro visiškai išsitaškė jo batai ir jam labai skaudėjo pareiti į namus plikomis kojomis, nes jos buvo labai jautrios, o eiti teko žarijų takeliu, nes aplinkeliu būtų užtrukę ilgiau eiti, netgi vieną milidebilintąją mINEDO akies ruožo, išvinioto atomine grandine dalį. Ak ir painus buvo Telefonijaus pusdienis.
---
[^] Atgal
[«] Skaitykla
© xneox.com