Salomėja Nėris

DIEMEDŽIUŽYDĖSIU

Ir vienąkart, pavasari, Tuvėlatjosidrąsiai — O mylimas pavasari, Manęsjauneberasi-------

Sulaikęsjuodbėrįstaiga,

Įžemępažiūrėsi:

Ir žemė taps žiedais marga ...

Aš diemedžiu žydėsiu-------

1936.III.3.

TU NUBUSI

Tu nubusi vidury nakties — Miško vėjai su tavim kalbės. Ir beržai rankas į dangų ties Sveikint gerves, grįžtančias gulbes.

O pavasaris žarstys žvaigždes Ir tvoras ir pavartes vartys — Pro skylėtas baltas paklodes Kils ir šiaušis dirvos varputys.

Paskutinįsmūgįišpeties Gaus žiema. Ir nemunėliai plauks. Tu nubusi vidury nakties — Tai gimtoji žemė tave šauks. 1938.III.8.

SAULĖS KELIAS

Žiūrėk-mumssaulėkelią Vaivorykštėm nudažo, Mus pusnuogius apkloja Ji šilko spinduliais —

Nušviesk ilgai, saulele, Gyvenimąmūsgražų! — Paskui naktis akloji Tiesjūranusileis...

1937.VIII.23.

VAKARAS JŪROJ

Saulė leidžias. Dega jūra. Tirpsta jos krantai. Lygžuvėdrą,baltąburę Tolumoj matai.

Kur skubi, paklydęs laive? Nepalikmanęs! Musbangosenaktįgaivią Žvaigždėsglamonės.

1936.XII.19.

ALYVOS

Manęsdarnebuvo —

Alyvosžydėjo-------

Manęsnebebusjau — Jos vėliai žydės — Irkrisjųlapeliai Nuosaulėsirvėjo, Kaip smėlio saujelės, Ant mano širdies —

1936.XII.19.

BALTAS TAKELIS

Žiūrėstenmamaprolangelį, Kai vakaras pievoj garuos — O paruge baltas takelis Ilgai akyse tavaruos.

Tai krimsies, kam tuomet bareisi

Paguosti tavęs negaliu-------

Juk aš niekados nepareisiu Pro paruges baltu keliu.

1937.I.V.22.

AŠ NENORIU MIRTI

Amžius tu šlamėsi, Šilkalapi uosi — O naktim žvaigždėtom Vasaros šiltos Tyliame pavėsy, Kai šakom sūpuosi, Šimtąkartgirdėtą Meilęčiakartos — Aš nenoriu mirti, Nė žemelėj pūti — Aš gyventi trokštu Su tavim drauge! —

Aš nenoriu mirti! — Geriauuosiubūti, Šaltu akmens bokštu, Mažyte sraige —

1937.VIII.23.

SAULĖS KŪDIKĖLIS

Ūžiagirios,ūžia Pasakąslaptingą, Skambančiam gegužiui Pasakųnestinga.

Ąžuolai galingi Kuždaąžuolamsčia — Girgždaberžolingė Irlopšinėšlamščia —

Ne jauni dagiliai Sparnelius pakėlė — Vėjaisupatyliai Saulės kūdikėlį.

Saulės auksaplaukis Krykščiamanantkelių Pakartoja laukas Džiūgesįvaikelio.

1936.V.22.

BENAMĖSVARNOS

Sulaikę žadą, mes praslinksim Pro juodus žiežulos namus — Ten stagarai nuo vėjo linksi — Ten plūsta mus, ten keikia mus —

Benamės varnos nusileido Ties jau geltonu kaštanu — Džiovink man ašarąnuo veido Tusavolūpųkarštumu.

Tylus kuždėjimas beskausmis Rudens lapelių skinamų — O kas prakalbins, kas priglaus mus Tikrus našlaičius — be namų?

Vai, lanksto laužo laibą vyšnią Vakaris vėjas neramus — Jau niekad, niekad mes negrįšim Į juodus žiežulos namus — 1937.XI.16.

KAM TĄ VAKARĄ

Tai naktigoniai dainavo -------

Kam tą vakarą šiandie miniu? Tai virpėjo lapas klevo Nuo svaigiųnakties bučinių.

Pagiry žėravo laužas-------

Kam tą vakarą šiandie miniu?

Šakądiemedžionulaužus

Tau sagsčiau prie juodų garbinių.

Meilės viešnios išvažiavo-------

Kam tą vasarą nūdien miniu? Ir pagelto lapas klevo Nuo aitrių šalnos bučinių. 1937.IV.22.

KAIP AŠARA

Vanduo čiurlena grynas ir ledinis — Ir ašara karšta per mano veidą ritas — Kaip man sudraust ilgaliežuvių minios? Kuo permaldauti raganas anytas?

Bet kam dėl to man krimstis ir varžytis? Kam bartis man su raganom anytom? Gyvenime tu mano — toks mažytis, Kaip ašara, paskendus vandeny tam. 1937.VI.14.

VARNOS

Nušalnotos gėlės Lenkia galveles — Rudensjuodbėrėlis Jau pakando jas —

Įžūliai sužvengęs,

Sutrypėvisas-------

Rengės, ilgai rengės Varnosįdausas —

Kaipgi nesirengsi, Jei tokia mada? Pyksta varnos, kranksi Kam tu ne juoda!

Tau — mažai paukštytei

Varnos pavydės Ir lakštutės balso Irsparnųkregždės.

Ašjomnepavydžiu Grožio,nėdausų — Kilkite, išdidžios, Nors už debesų!

Jūsųvietojkitos Pomėšlynusles... Tikmažoslakštutės Daugel pasiges -------

DĖDĖS

Girdėjot? Plūsta, barasi Protingi mano dėdės — Kam, sako, užsidariusi, Nebūtus daiktus giedi?

Kam audros, kam tie sakalai, Tie karžygiai žaizdoti? Realų,gyvąprivalai Gyvenimąvaizduoti.

Jei, kaip jie nori, nedarai, Būk baisiai rūpestinga, — Vis negerai ir negerai Ir pastabumo stinga.

O man, sakysiu atvirai, Seniai liežuvis niežti Tąjųgyvenimątikrai Ryškiom spalvom nupiešti. 1936.III.11.

NEPAŽĮSTAMAIDRAUGEI

Tu mane myli? Tu manai, Kad aš labai, labai kažin kas? Brangioji mano! — Nežinai, Kaip aš įnuodėmes palinkus!

Jaunystė švaistėsi žaibais — Nūnai jau vasara nunoko — Tu gal stebėsiesi labai, Kad aš gyvent lig šiol nemoku?

Omanelaimėguodėjau Ir baudė, nubaudė ne sykį —

Gyvenimą juk nuodijau — Tąnašlaitėlįpavainikį.

Sujaprasilenkiudažnai Ir kankinuos tada paklaikus — BrangiojimanolNežinai, Kokia iš manęs vėjo vaikas! 1936.I.20.

MAŽOJIMANOGEIŠA

Tenlinkstavyšniųšakos, Baltaisžiedaistenlyja — Tenskaistisaulėteka — Ten mirti nieks nebijo —

Mažoji mano geiša, Baisu — kokia rami tu! Tylioji mano geiša, Lyg statula granito.

Tavo skruostai dažyti, Sakytum, skausmas mirė — One! Jįnužudyti Tegali charakiri.

Tauniekasdarnesakė, Tuniekurnegirdėjai, Jog tavo Nagasaky JaukylaPrometėjai?

Mažoji siauraake, Sugriausirtauvergiją Raudonai saulei tekant Numirti jie nebijo.

1936.III.14.

DVIDEŠIMTISŪ

Ruduo Paryžiuj — šlapia — Bulvaruose šviesu — „Štai,gėlės!Gražios!Kvepia! Tik dvi dešimti sū!

Čiabaltos,čiaraudonos-Taipmėgiamosvisų — Nevalgiau šiandie .. . Ponai! Tikdvidešimtisū!"

Šalti lašai sruvena Nuosulytųkasų—,

,Oi, pirkit, ponai mano, Tik dvi dešimti sū!

Palauk! .. nors tu, bent vienas Neužsikimšk ausų! Stimpučiavisądieną Uždvidešimtįsū —

Nuvargęstingstapirštai

Ir akyse tamsu -------

Gyvenime! Aš mirštu, Dėl dvidešimties sū!"

1937.I.14.

ŠĮRUDENĮ

Šįrudenįbuskeliasmūs Sugervėmisįpietus — Ir tu, vėjuži neramus, Be tėviškės, be vietos!

Nuo pamotės, nuo žiežulos Peršimtąmyliųbūsim — Vėjuži,tupagiežąjos Šaltonšiaurėnnupūsi.

1937.I.17.

LAUKŲNAŠLAITĖS

Laukai! Dangus jų grynas —

O vandenys upelio! -------

Našlaitės ašaros

sraunesnėsiružjuos — Kur brolis, kur sietynas? Kada parjos iš kelio? O laimė aukso ratuos —

sustosarpravažiuos? Anksti, anksti be galo Priešsaulętavekėlė — Taipamotėsranka —

ne motinos geros — Rugiųlaukainubalo — Prabėgsirvasarėlė — O tau nebus kada

ištiesti nugaros.

1937.VI.12.

MANO VAIKELIS

Brydė rugiuose — ne žvėries —

Ant katinėlio kam baries?

Tai baltaplaukis mano vaikelis —

Kur tu iries?

Dėl aguonėlės raudonos, Rugiųgėlelėsmėlynos Toli paklydo mano vaikelis Baltuos miškuos.

Jam apie duonąjie dainuos, Pasaulio sielvartą dėl jos — Bet nesupranta mano vaikelis Rugių dainos.

Jampilnažemėspindulių, Margų drugelių ir gėlių — Skraido, plasnoja mano vaikelis Pats drugeliu —

Ir ... sudraskyta aguona, Gėlėnuvytusmėlyna — Sukniubęs rauda mano vaikelis: Gėliųgana! —

1937.IV.2.

KELEIVIS

Į tolumas vieškelis bėga — Pasiilgusiųlaimėsirturtų Išklydo juom daugel sermėgų.. Keleivi pavargęs, iš kur tu?

Tau gluosniai prie kelio sustojo, Beržai susirūpinę ošia: Ką parneši broliam artojam? Kuo savąkampelįpapuoši?

Ištyso šešėliųjuodumas: — Tai vakaras grįžta į sodžių — Tu gimtojo kamino dūmus Užuodi, pažįsti be žodžių.

Ir nori, kad butų tau linksma,

Ir nori su volunge krykšti -------

Sumindyta smilga nulinksta — O kurgi tu, džiaugsme pernykšti?

Štaibąlaraudonospašvaistės-Įkaitusiąžemępagirdys Naktužė. O tau kas palaistys Dulkėtąnuvytusiąširdį? 1936.III.4.

EINAM!

(Dail. M.Katiliūtės atminimui)

I

Kąmirtispakuždėjo Tau baisioj vienumoj? „Tunašlaitėtarpvėjų — Einam! Einam namo!

Tu bijaisi, mergyte, Šio pasaulio gudraus? Einam! Ten tau skraidyti, Juoktis niekas nedraus.

Tavopatsjaunumėlis, Rytmetinėdaina — Vai, mylės tave smėlis Irvelėnadrėgna!"

IŠEJAI TU

II

Ir pavasario naktį Supirmajarasa Niekam, niekam nematant Išėjaitubasa —

O minia abejinga, Nuosaiki visada, Plauks apsunkus, laiminga Kaipgalvijųbanda.

LŪPOS IŠBALĘ

III

Su pirmais vyturėliais Kilo saulė skaisti, Ėjokalnusirslėnius Spinduliais nusagstyt.

Tiktai lūpos išbalę Nebžydės spinduliais — Tennaktisvisagalė Spinduliųneįleis-------

KAS ŽINOJO?

IV

Ant apleistos paletos Nenudžiūvę dažai — Kasžinojo,kadvietos Tautereikstiekmažai?

Būtųgalneišvarę Alkanos ir basos — Būtųgalneuždarę Kąsnio duonos sausos — 1937.V.8.

TĖVELIS MIEGA

Kam žvakės dega nesutemus? Kodėltaipširdįgelia? Kam budi baltos chrizantemos Prie miegančio tėvelio?

Įšliaužia žmonės, galais pirštų.

Lyg nebyliai klausimai -------

Iš didžio sielvarto aš mirštu — Tokia tyla baisi man!

Vai, gauskite, varpai, sirenos, Raudokitmanoskundą! Tyliais šešėliais dreba sienos — Tėvelis nenubunda.

Tėvelis miega. Nepažadins Varpų kraupus gaudimas — Suspaustos lūpos jo — bežadės — Jautri širdis nurimus.

Jau niekad nepramerks blakstienų Tos akys rūpestingos — Jau nebeglostys mūs nė vieno — Balta ranka sustingus.

Tikrai. Tikrai tėvelis mirė! Vargai langan sužiuro — Ir dienos rūškanos pasviro Prienašlaitėliųdurų.

MOTUTĖSAŠAROS

Supa, supakūdikėlį Motinaantrankų —

Bėkite tolyn, šešėliai, — Spinduliai telanko!

Spindi ašaros motutės Obelųžieduose — Auk, vaikeli, būk didutis Mamąpavaduosi.

1936.V.1.

SENELĖS PASAKA

Apšerkšniję mūsų žiemos — Balta, balta — kur dairais — Ilgas pasakas mažiemus Seka pirkioj vakarais.

Apie klaidžią sniego pūgą, Saulės nukirptas kasas — Apiežąsinąmoliūgą, Kur išskrido į dausas.

Apievilką,baltąmešką, Burtus, išdaigas velnių, Apie vandenis, kur teška Iš sidabro šulinių.

ApietrečiąbrolįJoną — Koks jis raitelis puikus. Apie Eglę — žalčio žmoną, Medžiais paverstus vaikus.

Kaip našlaitė nusiminus Grįžo tuščiomis atgal. . . Brenda pušys per pusnynus Ir išbrist niekaip negal! —

Pusnynuos nykštukai miega, Aukso žuvys po ledu — Bėgaraganapersniegą, Nepalikdamapėdų.

Našlaitėlė gero būdo — Ojospamotėpikta... Bet... senelė užusnūdo. Ir jos pasaka baigta.

1937.I.2.

ATLANTO NUGALĖTOJUI

Vandenyno demonai nubudo — Gena, gaudo plieno paukštį baltą —

Alpdamas girdi staugimą gūdų — Tai mirtis . .. Junti jos kvapą šaltą.

Tau sparnus ledų ledai sukaustė, Žvarbiosvėtrosširdįsurakino-Tai gamta sujudo keršyt, bausti — Kam išplėšei mįslę vandenyno.

„Skriski, sakale, per kaukiančią bedugnę" Daug balsų per naktį nuaidėjo — „Šąlame! - Gyvybės nešk mums ugnį" Silpnajėgiai šaukias Prometėjo.

Ir mirties ledinės nepabūgęs, Plieno paukštis per bedugnę skrenda. Tegu audra, tegu vėtra stūgaus! — Jis pasieks gimtosios žemės krantą! 1935.X.14.

VISURAŠJĄMATAU

Visurašjąmatau

sukūdikiuantrankos Apstulbusiom akim

ir padrikais plaukais — Gal rudenio naktis

antvėtrųžirgotrankos — Gal plieno giltinė

jąvejasilaukais —

Spygliuotos pertvaros,

nei sprogstančios granatos, Nei kaukianti mirtis —

jos nieks nesutūrės. O kelias tolimas —

nė akys neužmato Pro dujų debesis,

per sielvarto marias.

Ir nesustos jinai

prie naujo smėlio kapo Irniekamneįsmeigs

kryželiojikuklaus — Iržengsjiperkapus,—

be atvangos, be kvapo — Ir prie širdies arčiau

mažytįsavoglaus.

O juk ateis diena,

kad nebegaus patrankos Ir gėdos kruvinos

pasauliui bus gana —

Ašateitįregiu —

sukūdikiuantrankos — Šviesiom, šviesiom akim

ir džiaugsmo šypsena.

BERŽAI

Iš K.Tetmajer'o.

Irpravirkoberžųlapai Rudenio gaida — Irįtamsiątoliąjūrą Plaukėjųrauda.

Irpaklausėjūra:„Kojūs Raudate beržai? Ar jum saulės nepakanka, Ar lietaus mažai?"

,,Debesys lietaus negaili, Saulė —spindulių — Tiktai žemė, kurioj augam Persunkta krauju".

AMŽINASKELEIVI

Eitum, prisiglaustum prie peties gegužio — Ko gi apsiniaukęs — lyg ruduo nykus? Balti sodai linksta, soduos bitės ūžia, Pinasi ramunės baltus vainikus.

Jaunu kūnu jaučiam drėgną juodą žemę — Žmogui darbininkui poilsis brangus. O rytoj — su saule! Giedrią dieną lemia Blaivas ir spalvingas vakaro dangus.

Laimindama skrenda gero derliaus deivė. Tankus vasarojus. Varpa bus brandi — O kodėl tu, žmogau, amžinas keleivi, Šioj didžiulėj žemėj vietos nerandi? 1937.I.15.

RUDENIO ARIMUOS

Žarstobaltąsmėlį Širvinta nurimus — Rymo ramunėlė Rudenio arimuos.

Viesulai padaužos Jausparnuspakėlę —

Tai blaškys ir laužys Lauko ramunėlę.

Kam viena likai tu Rudenio arimuos — Akmenėlius skaito Širvinta nurimus.

1937.X.14.

RUDENIO VIEŠKELIU

Kojom pamėlusiom vieškelio gruodas — Nukrankė varnos vakaro lydimos... O kas našlaitei keliąparodys, Kur ta ugnelė gimtojo židinio?

Žvarbūs ir vėjuoti debesys rausta. Rraupūs vaiduokliai — blaškosi gluosniai. Lietūs ir ašaros veidą nupraus tau, Pamotė vėtra plaukus nuglostys.

Kam tu išklydai rudenio vieškeliu? Ar svetima tau duona pakarto? Kur ta ugnelė, kur tavo ieškoma? Baras, tik baras vėtra už vartų — 1935.X.11.

SŪNUS PALAIDŪNAS

Nuraudęs beržynas, Alėjosklevų — Ilgu be tėvynės, Nykubesavų!

Ir šuntakiais, liūnais, Tamsiais pagiriais Sūnus palaidūnas Įsodžiųpareis —

Tąvakarąkartų Šuva gailiai staugs, Prieužkilųvartų Mama nebelauks —

Ieškosi mamytės — Jismėlymiegos — Jąšauksi,prikritęs Prie žemės nuogos —

1937V.13.

LEDINĖJDYKUMOJ

Mes ieškom tako kalnuose, Omuskažkasklaidina — Tai vėjai — tai kalnų dvasia Kvatojas po ledyną.

Otakasmūsųtaiparti,

O mes visai susmukę-------

Išbalusikalnųmirtis Mumrodožaliąsnukį.

Toli,toližmoniųnamai — Kadžemėsbentruoželis! Nūnai ledinėj dykumoj Bestyrosi sušalęs —

Ir užpustys tave sniegai — Raudostauklaikūsvėjai Ereliai, plėšrūs vanagai Tauklykausišbadėję. 1937.I.4.

PABĖGUSILAIMĖ

Ji bėgo be tako, be kelio — Jai šaukėm: „Ar tu patrakai?" Ir matėm, kaip linko berželiai, Kaip tiesės jai lygūs laukai.

Per pievas, per tamsų pušyną Ji bėgo plaukais palaidais — O vardo jos niekas nežino — Ją šaukėm gražiausiais vardais.

Jimūsųšaukimonepaisė. Negrįš jau, negrįš niekada — Ir mes nūnai kremtamės baisiai, Kamjosnesulaikėmtada. 1937.

SAULĖS KRAUJAS

Alkanas ir plikas kovas

vandenimpatvinęs — Čiulba, cypauja, čirena

pabaliai, pakrūmė, Kur ieškosi, vargo paukšti,

sau šiltos nakvynės? — Paskutinis traukinys

įvakarusnudūmė —

Veidas nuo žiemos išbalęs,

akys žydro lino Man šypsojosi pro langą . . .

Traukinys nubėgo — Saulęperpjovėperpusę,

saulępadalino — Saulės kraujas nutekėjo

purpuruantbėgių — 1936.III.22.

PAVASARISKALĖJIME-

Nematei tu sprogstant beržo,

Negirdėjai vyturėlio-------

Ilgesingąžvilgsnįvaržo Tau grabai drėgnų šešėlių.

Paukštis čia neranda kelio — Netvarnėnasjonežino. Veltui stiebsies prie langelio, Priepinučiųgeležinių!

Tai iš ko tu sužinosi, Jog pavasaris atjoja? — Kad krūtinę skauda, kosi? Sienųplytosašaroja?

Ir sunkus vežimas dunda — Vežagarvėmžemeitrąšą. Ilgesys pasiutęs bunda Irkraujuįširdįrašo. 1937.

AUDROS PAUKŠTIS

Ligi žemės linksta pušys. Vėtra spiegia. Raganos undinės žiaurią puotą kelia — Kas budės prie lango naktį šią bemiegę? Kas išdrįs keliauti viesulingą kelią?

Išsijuosę žaibai ima žemę plakti — Lig padangių šoka bangos okeano — Skrenda baltas paukštis per tąjuodąnaktį Kur tu nusileisi, plienasparni mano?

Prieš siaubūnes audras tu sparnus ištiesęs Nusilenks žaibai tau, vėtra kelią duos tau! Lydi baltąpaukštį akys mano šviesios Per mirties bedugnę į laimingą uostą. 1937.I.2.

KLAJŪNĖLIS

Kregždės molio gūžtą nusikrėsti baigė — O gandrai ties gluosniu sukasi ratu — Tur namus erelis ir mažytė sraigė — Mielas klajūnėli, kur sustosi tu?

- Štai, laukų vėjelis, lengvas debesėlis, Kaip ir aš, klajūnai — visad be namų — O lakus ir baltas mūs šilainių smėlis! Čia motulė žemė - čia man bus ramu. 1936.V.24.

ANTLAUKINIOŽIRGO

Ant laukinio žirgo ji su vėtrom ūžė — Niekad nepamirši juoko to smagaus. Tai jaunystė mano — viesulų mergužė. Kas besulaikys ją, kas jąbesugaus?

Jei nutvert norėsi, per bedugnę šokant, Tą laukinę mergą už juodų kasų — Nusikrėsi sprandą.. . Nuskardės tik juokas, Kaip kalnų griaustinis užu debesų. 1937.V.13.

BANGŲ BARAMI

Klykia žuvėdros prieš audrą, — Dreba širdis nerami — Leidžiasi saulė nuraudus — Šiaušias krantai barami.

Ko jūs ten šmėkšot prie kranto? Ašaras braukiat? Baugu? Vergo širdis nesupranta Mėlynos laisvės bangų!

Nešatolynmūseldiją Jūrosdvasianerami — Aš gi su tais, kur nebijo Plauktibangųbarami.

1935.XII.

PRAKEIKIMAS

Siaubinga prieblanda užtvindė pirkią, Visi stovėjo tylūs ir išbalę, Prieš savo norą nepravirkę —

O tėvas rodė rūsčio galią —

Įnirtęs, lyg perkūnas, griaudė — Jo sunkūs žodžiai krito man. Kur eisiu aš per liūtį, audrą — Jo prakeikimo lydima?

Sutvisko žaibas — nušvietė lūšnelę. Drebėjo tėvo kumštis pakelta — Visi drebėjo mirtinai išbalę, Nedrįso niekas tart: „Ji nekalta!"

Nepulsiu aš po kojųpiktam seniui, Kad spardytųmane, paskui atleistų. Kad vėl gyventum, kaip gyvenę Tarp prietarų tamsiujų raistų?

Atplėšė vėtra man duris lūšnelės — Ir aš benamė girios glūdumoje — Gražus žaibais nušvitęs kelias! Gražu, kai debesys grūmoja!

Dar kartą pažvelgiau į mielą gūžtą — Naktis ją globė letenom juodom — Girdėjau, kai pušis per audrąlūžta... Kuris jų seks manom pėdom? 1937. VII.

NAKTĮNYKIĄ

Lyg vaiduoklis naktį nykią

Vaidinuosi —

Kaip tu savo pavainikį

Uždainuosi?

Neraudok, širdies vaikeli, Liūlia, liūlia! Oi,nebarkmanęs,tėveli! Oi, motule!...

Neramus širdies vaikelis Neužmiega — Šešėliuotasmanokelias-Kurjisbėga?

Šaltasšiurpaspabučiavo Jaunąveidą — Ilstarankos.Naštąsavo Jau paleido -------

Šalnosgėlosširdįgelia Naktįnykią —

Kas mylės tave bedalį Pavainikį?

1937.IV.27.
---
[^] Atgal
[«] Skaitykla

* * Gen. time: 0.0141
* © xneox.com