Kuo arčiau ašigalio, tuo didesnės smegenys

Moksliniu tyrimu nustatyta, kad gyvenančiųjų arčiau ašigalių smegenys yra didesnės nei gyvenančių ties pusiauju, skelbia telegraph.co.uk.

Deja, tai nebūtinai reiškia, kad esame protingesni už ispanus – tiesiog evoliucijos eigoje taip prisitaikoma prie gyvenimo esant ilgesnėms žiemoms ir pilkesniam dangui.

Abiejų planetos pusrutulių populiacijų tyrimas parodė, kad žmonės, gyvenantys toliau nuo pusiaujo, turi daugiau pilkosios smegenų masės ir didesnes akis nei labiau saulėtų planetos vietų gyventojai.

Taip yra dėl to, kad gyvenant mažesnio apšvietimo sąlygomis akys ir smegenys turi dirbti intensyviau, kad būtų išgaunamas pakankamai detalus, arba „didelės raiškos“, vaizdas.

Mokslininkai tvirtina, kad teoriškai šiuos rezultatus galima būtų taikyti netgi skirtingoms tos pačios valstybės bendruomenėms – pavyzdžiui, D. Britanijos pietinės dalies gyventojų smegenys būtų mažesnės, nei gyvenančių toje pačioje saloje, bet šiauriau.

Šiauriečių populiacijos prie gyvenimo esant apniukusiam, debesuotam dangui ir trumpesniam dienos šviesos laikui prisitaikė iš Afrikos migravus į Europą ir Azijos šiaurinę dalį maždaug prie 40 000 metų.

Rezultatai gauti ištyrus 55 kaukoles iš 12 valstybių. Seniausios kaukolės išlikusios nuo 1800 metų.

Esant didesniems vyzdžiams į akis gali patekti daugiau šviesos, o didesnė tinklainė gali atskirti daugiau vaizdo detalių, todėl gaunamas didesnės raiškos vaizdas.

Storesnis regos nervas ir stambesnė smegenų sritis, kurios užduotis yra apdoroti vaizdinę informaciją, taip pat reikalingi arčiau ašigalių gyvenančioms populiacijos, kad jų regimo vaizdo detalumas nesiskirtų nuo pietiečių.

Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai tyrė kaukolių akiduobių ir smegenų dėžių tūrį bei atrado tiesioginį ryšį tarp kaukolės kilmės platumos tūrių.

Pavyzdžiui, vidutinis Britanijos gyventojų smegenų tūris yra 1416 ml, o Mikronezijoje, esančioje labai arti pusiaujo, smegenų tūris yra vos 1200 ml.

Tuo tarpu skandinavų – šiauriausiai gyvenančios tirtos populiacijos – smegenų tūris yra 1484 ml. Taigi, skandinavų smegenys yra daugiau nei 20 proc. didesnės nei mikroneziečių.

Nustatytas ir panašus akių tūrių skirtumas: britiškose kaukolėse jis buvo 26,22 ml, skandinaviškose 26,83 ml, o mikronezietiškose – 21,83 ml.

Tyrimui vadovavusi doktorantė Eiluned Pearce sakė: „Tolstant nuo pusiaujo gaunama vis mažiau saulės šviesos, todėl žmonėms turėjo vystytis vis didesnės ir didesnės akys. O smegenys turi būti didesnės dėl to, kad joms tenka apdoroti daugiau vaizdinės informacijos. Tačiau didesnės smegenys nereiškia, kad aukštesnėse platumose gyvenantys žmonės yra protingesni – tai tiesiog reiškia, kad didesnių smegenų jiems reikia, kad gerai matytų toje vietoje, kur gyvena“.

Nors tyrėjai neieškojo skirtumų tarp tų pačių valstybių skirtingų dalių gyventojų kaukolių tūrių, pasak E. Pearce teoriškai rezultatai gali reikšti, kad grynakraujo škoto ar šiaurės brito smegenys ir akys turėtų būti didesnės, nei žmogaus, kurio visi protėviai yra iš pietų Anglijos.

Tiesa, skirtumas tikriausiai būtų minimalus, nes šviesos kiekio skirtumai Britanijos pietuose ir šiaurėje yra labai nežymūs, be to, pietų ir šiaurės Britanijoje gyvenančių žmonių genai istorijos eigoje maišėsi.

Tyrimo bendraautoris, Oksfordo Kognityvinės ir evoliucinės antropologijos instituto direktorius prof. Robinas Dunbaras sakė: „Žmonės aukštesnės Europos ir Azijos platumose gyvena tik kelias dešimtis tūkstančių metų, tačiau panašu, kad jų regos sistema labai greitai prisitaikė prie labiau debesuoto dangaus, darganoto oro ir ilgų žiemų, su kuriomis susiduriama šiose platumose“.

Tyrėjai įvertino faktą, kad šiauriau gyvenantys žmonės paprastai yra apskritai stambesni ir tikimybę, kad akiduobės dydis gali būti siejamas su poreikiu užauginti didesnį riebalų sluoksnį, taip geriau izoliuojant akies obuolį ir saugant jį nuo šalčio.

Kitais tyrimais nustatyta, kad anksčiausiai, aušros chore čiulbančių paukščių akys yra santykinai didesnės nei kitų, o naktinių gyvūnų akyt yra didesnės nei tų gyvūnų, kurie maitinasi ir būna judrūs dienos metu.