Susikrovusieji patirtį Anglijoje pildo tuščias verslo nišas Lietuvoje

Nereikia nė vieno emigravusio lietuvio tempti už rankovės atgal į Tėvynę. Nors Lietuvos politikai nuolat svaičioja apie būtinybę grąžinti visus išvažiavusius namo, tačiau verslininkų požiūris visai kitoks. Jie jaunų ir darbščių žmonių pasirinkimą išbandyti savo jėgas kitose šalyse vadina ne protų nutekėjimu, o protų cirkuliacija. Be to, apstu pavyzdžių, kai užsienyje pagyvenę lietuviai sugrįžta kupini idėjų kurti verslą gimtinėje.

Vis dėlto, dalis jų apgailestauja, kad Lietuvoje vis dar atsitrenkia į labai aukštas ir kietas biurokratijos sienas.

Tokios mintys skambėjo Vilniuje vykusiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume „PLEF 2011“. Trečią kartą organizuojamas forumas kvietė diskutuoti žinomus verslininkus, kompanijų prezidentus, ministrus bei sėkmingai dirbančius užsienyje lietuvius. Į forumą atvyko ne tik Europoje, bet ir Amerikoje gyvenantys lietuviai.

Forume taip pat buvo kalbėta apie Lietuvos ir Europos Sąjungos konkurencingumą, kas lemia verslo sėkmę Lietuvoje ir kur yra sėkmingos karjeros startas. Čia susirinkę ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje garsūs verslininkai atvirai šnekėjo apie lietuviško ir pasaulinio verslo subtilybes.

Emigraciją ne visi laiko problema

Jau renginio pradžioje žodis „emigracija“ skambėjo dažnai, tačiau vieni įžvelgė teigiamas jos puses, kiti akcentavo tik neigiamas. Telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis sakė, kad, jo manymu, sąvoką „protų emigracija“ reikėtų pakeisti į „protų cirkuliacija“. Naujas terminas forumo dalyvių buvo sutiktas labai palankiai.

Anot verslininkų, išvažiavę lietuviai įgyja kitokios patirties, pasisemia žinių verslo ir mokslo srityje ir taip gali būti naudingi lietuviams, likusiems Tėvynėje. Ilgą laiką JAV gyvenusi ir „Goldman Sachs“ banke dirbusi Milda Dargužaitė emigracijos kaip problemos per daug nesureikšmino. „Žmonės išvažiuoja, bet grįš. Emigracija nėra Lietuvos problema, tai pasaulinio lygio problema. Jokios valstybės dėl to nekrito“, – savo mintis dėstė po ilgo laiko į Lietuvą gyventi grįžusi moteris.

Neigiamąją emigracijos pusę pastebėjo knygos „Neregėta Lietuva“ autorius Marius Jovaiša. Jis teigė, kad dėl emigracijos užsienyje gimę vaikai praranda ryšį su Lietuva.

Sunki pradžia Lietuvoje

Renginyje buvo daug kalbėta, kad Lietuva yra patraukli verslui dėl neatrastų nišų ir galimybių pritaikyti tai, ką jau turi Vakarai.

Renginio metu pasisakė daug sėkmingų verslininkų, dirbančių Lietuvoje, tačiau jie neslėpė, kad kuriant verslą Tėvynėje vis dar susiduriama su sunkumais, kurių būtų galima išvengti tą patį darant užsienyje. Iljai Laursui, mobiliųjų žaidimų ir programų ,,GetJar“ bendrovės įkūrėjui ir vadovui, Lietuvoje kliūva dideli biurokratiniai barjerai: „Man pačiam reikėjo gauti visokius darbo saugos pažymėjimus, kuriems turėjau paaukoti daug laiko. O ar „Facebook“ įkūrėjo M. Zuckerbergo kas nors klausė tokio?“ – retoriškai klausė verslininkas.

Anot I. Laurso, ne kiekvienam Lietuvoje užtenka kantrybės eiti popierizmo kryžiaus kelius. „Kita vertus, tai sumažina konkurenciją“, – pažymėjo I. Laursas. Forume dalyvavęs neseniai Jungtinėje Karalystėje mokslus baigęs ir dabar reklamos verslą Lietuvoje pradėjęs L. Baublys buvo panašios nuomonės: „Verslo aplinka nėra tokia lengva ir paprasta, kaip dažnai kalbama. Nesulaukiau paskatinimo, patarimų. Žinau, kad Anglijoje yra tam skirtos programos, dažnai galima gauti nemokamas biuro patalpas. Verslą pradedantieji Lietuvoje susiduria su išlaidomis dar nieko neuždirbę.“

Lietuviai nepastebi, ką turi

Nepaisant išsakytų minčių dėl mažesnio pelno ar didelės biurokratijos, susirinkę lietuviai pastebėjo ir pranašumų Lietuvoje. Architektė ir urbanistė Agnė Selemonaitė, ilgą laiką gyvenanti Anglijoje, bet dažnai grįžtanti į Lietuvą, sako, kad tik Tėvynėje jaučiasi laukiama ir čia, priešingai nei Vakaruose, dar galima labai daug nuveikti.

Dar viena forumo dalyvė aktorė, knygų autorė, fotografė ir keliautoja Eglė Aukštakalnytė-Hansen Lietuvą girią kaip ekologišką valstybę. Moteris iš Lietuvos išvyko 1999 metais. Ji gyveno JAV, Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje, Kenijoje, Mozambike, o šiuo metu apsistojo Šanchajuje, Kinijoje. ,,Tik Lietuvoje žinau, ką valgau, ką geriu ir kuo kvėpuoju. Labai svarbūs vandens resursai. Jei Lietuvoje žmogui per metus vanduo vis dar skaičiuojamas kibirais, Kenijoje žmogui skaičiuojamos tik penkiasdešimt šešios stiklinės per metus“, – kalbėjo daug pasaulio mačiusi lietuvė. Jai pritarė ir vienas iš „Lietuvos kvapo“ kūrėjų, užsienyje taip pat gyvenęs Dainius Rutkauskas. Jis įvardijo lietuvius vis dar turint didelių kompleksų.

„Nereikia galvoti, kad mes maži, neatrasti. Mes dideli, mes viską mokam, tiesiog sergam nepilnavertiškumo kompleksu“, – kalbėjo jis.

Emigraciją iškeitė į verslą

Kai kuriems Lietuvos verslininkams apsilankymai užsienyje padėjo atrasti nišų, kurios gimtinėje buvo visiškai tuščios. Vienas tokių – „Coffe Inn“ įkūrėjas ir savininkas Nidas Kiuberis. Jis atrado dar vieną tokią nišą, kuri nebuvo užpildyta. Mintis kurti „Coffee Inn“ N. Kiuberiui kilo besilankant Amerikoje, kur vaikščioti su popieriniu puodeliu rankoje buvo jau įprastas reiškinys. „Tuo metu, kai pradėjau vystyti „Coffee Inn“ mintį, taip pat rimtai svarsčiau važiuoti gyventi į Londoną. Ten būčiau ieškojęs darbo reklamos srityje“, – apie svarstymus išvykti iš Lietuvos prisiminė N. Kiuberis.

Vadovas neslepia, kad lankantis užsienyje jam taip pat kilo minčių kurti verslą būtent ten, tačiau Nidas liko Lietuvoje ir pradėjo įgyvendinti rizikingai jam pačiam atrodžiusią idėją. „Taip, pelnas mažesnis negu užsienyje, bet man patinka Vilnius, patinka, kad jame maži masteliai“, – kalbėjo verslininkas. Anot pašnekovo, verslą reikia daryti ten, kur esi ir kur nori, bei niekada nesustoti didinti verslo kapitalo. „Blogiausias dalykas – elgtis kaip vėžliukui. Sėdėti savo kiaute ir nieko nematyti aplink“, – kalbėjo N. Kiuberis.

Motyvuoti lietuviai dirba puikiai

Forumo organizatoriai ir portalas DELFI prieš renginį paskelbė „Pasaulio lietuvio“ rinkimus. Internautai juo išrinko verslininką Antaną Guogą. Šiuo metu Londone gyvenantis lietuvis, turintis verslų įvairiose pasaulio šalyse, drąsiai sako, kad lietuvių protu jis uždirba pinigus.

A. Guoga sako, kad verslą Lietuvoje tvarkyti jam padeda patikimi Lietuvos žmonės. Jis su kolegomis taip pat dažnai bendrauja „Skype“ konferencijomis. ,,Lietuvoje darbuotojai visko padarys žymiai daugiau, jei tik juos motyvuosi“, – kalbėjo pasaulio lietuvis A. Guoga.

Neragina grįžti

Dvi dienas trukęs forumas šiais metais sulaukė beveik šešių šimtų dalyvių. Viena iš renginio organizatorių Kristina Lukošiūtė sako, kad renginiu buvo siekiama apsikeisti verslo kontaktais, sutikti bendraminčių ir paskatinti užsienio lietuvius neprarasti ryšio su Lietuva. ,,Mūsų tikslas nebuvo grąžinti užsienio lietuvius į Lietuvą. Tai kaip tik gali būti labai naudinga patirtis, kuria likusieji Lietuvoje gali pasinaudoti. Tėvynėje gyvenant viskas atrodo kitaip. Neįvertiname savo pliusų. Iš užsienio atvykę lietuviai gali parodyti tai, ko mes patys nematome“, – kalbėjo Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo projekto vadovė.

Per kavos pertraukėles buvo galima išgirsti įvairių forumo dalyvių komentarų. Vieni kalbėjo, kad dalyviai atėjo pasireklamuoti, kiti sakė, jog pristatomi tik sėkmingo verslo pavyzdžiai, o tie, kuriems nepasisekė, tokiuose forumuose nedalyvauja. Kitais metais forumas turėtų vykti Izraelyje.