Už žiedadulkes kur kas pavojingesni vabzdžiai

Alergologai teigia, kad vasarą ne pacientų pagausėja, bet pasikeičia juos kamuojančių alergijų pobūdis – daugiau šienligės, astmos atvejų, daugėja ir alergijų vabzdžių įkandimams.

Vilniuje vandentvarką studijuojantis Edvardas Balčiūnas teigia, kad jį kankinančios alergijos vasarą ypač paūmėja. Vaikinas alergiškas beveik viskam. Jis pasakoja, kad pirmi alergijos požymiai jam išryškėjo dar kūdikystėje, kaip jis spėja, dėl to, kad gimė dviem mėnesiais per anksti.

Su liga nebekovoja

Nuo pat ankstyvos vaikystės Edvardas dažnai lankėsi pas medikus dėl alergijos, bandė su šia liga kovoti. Tačiau dabar jis stengiasi vengti medikų, o stebėti save ir pasireiškiančias alergines reakcijas. Tokį sprendimą vaikinas priėmė todėl, kad gydytojai tiksliai taip ir nepasakė, kokiems produktams jis iš tikrųjų alergiškas.

Edvardas teigia kontroliuojantis alergijos simptomus, vartojantis atitinkamus vaistus, nors kai kuriuos vartoja tik retais atvejais dėl galimo jų šalutinio poveikio. Jis taip pat stengiasi vengti galimų alergenų ir stebi pokyčius, jiems į organizmą patekus. Kadangi Edvardo oda labai jautri, kosmetikos jis beveik nenaudoja.

Nuo žiedadulkių jaunuoliui pasireiškia tipiški šienligės požymiai: sloga, čiaudulys, akių niežėjimas, bėrimas. Valgant riešutus ar kitus produktus, kuriems jis alergiškas, graužia gerklę, gomurį ir dar kurį laiką burnoje būna nemalonus jausmas, o vėliau išberia odą.
Labai pavojingi Edvardui vabzdžių įgėlimai. Nors erkių jis jau buvo „pasigavęs“ ir jokių reakcijų nepasireiškė, tačiau vieną kartą jį sugėlė uodai ir pora sparvų. Tuomet jam svaigo galva, ištino sugeltos vietos, odą prie jų išbėrė, pakilo temperatūra. Pagal tai jis sprendžia, kad įgėlus daugiau sparvų, viskas gali baigtis itin liūdnai. Edvardui buvo įgėlusi ir viena bitė, laimei, tik įgeltą vietą niežtėjo, bet didesnių alerginių reakcijų nepasireiškė. Vaikinas tikino, kad jis labai saugosi, todėl vabzdžiai jam įkanda itin retai.

Pasitaiko mirtinų atvejų

„Nuo vabzdžių saugausi paprastai – namuose langai su tinkleliais, o važiuodamas į gamtą stengiuosi tinkamai apsirengti. Kadangi oda jautri, apsaugos nuo vabzdžių priemones purškiu tik ant drabužių. Kenkėjams atbaidyti gamtoje naudoju įvairiausias žvakes“, – pasakojo Edvardas.
Į kitas šalis vaikinas keliauja nedažnai ir stengiasi tai daryti šaltuoju metų laiku, todėl užsienyje nuo vabzdžių dar neteko nukentėti. Paklaustas, ar nevargina nuolatinis rūpestis dėl alergenų, saugojimasis, vaikinas tik šypsosi: „Vaikystėje berdavo daugiau, dėl to jausdavau diskomfortą, o dabar tai netrukdo. Susitaikai, supranti, kad kitaip nebus, ir tiesiog pripranti.“

Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, medicinos mokslų daktarė Violeta Kvedarienė teigia, kad įgėlus vabzdžiams, dažniausiai pasireiškia vietinė reakcija: „Ten, kur įgelia uodas ar bitė, oda parausta, atsiranda niežulys, patinimas. Tai yra natūrali gynybinė mūsų organizmo reakcija. Tačiau pasitaiko anafilaksija, t.y. sisteminė organizmo reakcija, kada išberia, smarkiai patinsta, krinta kraujospūdis, prarandama sąmonė. Pasitaiko ir mirtinų reakcijų.“

Anot medikės, iš anksto numatyti, koks bus įgėlimo poveikis organizmui, – neįmanoma. Kartais įgėlus vabzdžiams ir atsiradus patinimams, pakanka išgerti priešalerginę tabletę, tačiau pajutus greitai progresuojančią alerginę reakciją (galvos svaigimą, sunkumą kvėpuoti, greitą tinimą) reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Tada tyrimus būtinai turi atlikti gydytojas alergologas. Jis įvertins, ar reakcija tikrai alerginė. Tokiu atveju greitai padėti gali leidžiamieji vaistai. Nustačius didelę sisteminių alerginių reakcijų riziką, galima pasinaudoti nauju gydymo būdu – specifine imunoterapija.

Kalta aplinka

V.Kvedarienė aiškina, kad alergija yra iškreiptas mūsų organizmo atsakas į aplinkoje esančias medžiagas – alergenus: „Kad žmogus būtų alergiškas, reikalingi du veiksniai: pirma, genetinė informacija, kad jis gali būti alergiškas, o antra – alergizuojantis aplinkos fonas, t. y. alergenai aplinkoje.“ Todėl, jei žmogaus giminėje buvo alergiškų žmonių, tikimybė, kad ir jis bus alergiškas, padidėja. Kita vertus, jei žmogaus aplinkoje nėra alergenų, net jei jis turi polinkį į alergiją, reakcija nepasireikš. Tačiau gydytoja kalba ir apie trečią, šiais laikais itin aktualų veiksnį, – aplinkos taršą.

„Ore esančios dalelės keičiasi, pakinta jų geometrinė ir iš dalies cheminė struktūra, dėl to organizmas kovoja su ta pakitusia dalele, atsiranda alerginė reakcija. Toks žmogus tampa kur kas jautresnis aplinkos poveikiui, maistui, todėl ir jo vaikai, anūkai jau gali būti alergiški“, – teigia alergologė. Jos manymu, faktas, kad žmogus gimė per anksti, nebūtinai lems jo jautrumą alergenams. Žinoma, alergijos tikimybė priklauso ir nuo žmogaus gyvenimo būdo, jo aplinkos. Yra hipotezė, kad pernelyg higieniška aplinka taip pat prisideda prie žmogaus įsijautrinimo alergenams.

Gydytojos Violetos Kvedarienės patarimai

1. Vabzdžiai lekia į šviesą, todėl juos taip pat vilioja šviesūs drabužiai. Rinkitės atitinkamų spalvų aprangą.

2. Lauke valgykite atidžiau, ypač saldumynus, nes kartu su maistu į burną gali patekti ir vabzdžiai.

3. Nesikvėpinkite labai saldžiais, aštriais kvepalais, nes vabzdžiai į juos taip pat reaguoja.

4. Naudokite vabzdžius atbaidančius repelentus.

5. Aplink skraidant vabzdžiams, venkite staigių judesių, nevaikščiokite basi po žolę, o gamtoje nepalikite atvirų indų su maistu ir gėrimais.