7 faktai, kurių nežinojote apie kovą su terorizmu

Nuo bandymų derėtis su Osama bin Ladenu iki idėjos grasinti Mekos bombardavimu – tai tik keli kovos su terorizmu faktai, apie kuriuos straipsniuose „Foregin Policy“ ir naujausioje knygoje „Counterstrike: The Untold Story of America's Secret Campaign Against Al Qaeda“ rašo žurnalistai Ericas Schmittas ir Thomas Shankeris.

Pateikiame 7 faktus, kurių nežinojote apie kovą su terorizmu:

1. George‘as W. Bushas iš tikrųjų kartelį bandė derėtis su „Al Qaeda“ – tvirtina knygos autoriai. G. W. Busho administracija, kaip ir kitos JAV administracijos, prisiekinėjo su teroristais niekada nesiderėti. Tačiau vienas bandymas itin slaptai derėtis su O. bin Ladenu ir „Al Qaedos“ vadovybe visgi vyko: kelis mėnesius Baltieji rūmai bandė perduoti O. bin Ladenui asmeninį laišką – tai buvo bandoma padaryti per teroristų vado verslo partnerius ir artimiausius bendrininkus. Kaip teigia vienas aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnas, O. bin Ladenas atkakliai tylėjo, o galiausiai sėsti prie derybų stalo atsisakė.

2. Kartais vestuvės būna tiesiog vestuvės. Teroristų žodyne žodis „vestuvės“ neretai reiškia didelio masto teroristinį išpuolį. 2002 metų pradžioje CŽV ir FTB susidomėjo „vestuvėmis“, kurios buvo planuojamos kažkur JAV vidurio vakaruose. Abi žinybos savarankiškai G. W. Bushui ėmė siuntinėti ataskaitas apie galimus teroristų planus. Galiausiai G. W. Bushas pavargo nuo nesibaigiančių ataskaitų ir CŽV bei FTB vadovams pareiškė: „George‘ai, Bobai, susėskite drauge ir išsiaiškinkite“. JAV prezidento nuojauta neapgavo. Kai analitikai pagaliau viską išsiaiškino, paaiškėjo, kad „vestuvės“ – tiesiog dviejų JAV gyvenančių pakistaniečių šeimų atžalų jungtuvės ir nieko daugiau.

3. Baimindamiesi, kad 2001 metų rugsėjo 11 dienos scenarijus gali pasikartoti, JAV pareigūnai pasiūlė štai ką: jeigu paaiškės, kad „Al Qaeda“ rengia naujus išpuolius Amerikoje, Vašingtonas privalo viešai pagrasinti rimtu atsaku – konkrečiai: Mekos bombardavimu. Pentagonas šią idėją pavadino idiotiška ir neapdairiai visiems laikams atmetė.

4. Įtakingų „Al Qaedos“ narių, tarp kurių buvo ir O. bin Ladeno sūnus Saadas, grupė iš Afganistano nuo amerikiečių bėgo į Irano šiaurines teritorijas. Ten vietos religinė valdžia, šiitai, juos ir jų artimuosius ėmė laikyti namų arešto sąlygomis. Tokiu būdu šiitai susirado apsaugą nuo galimos sunitų teroristų atakos. Amerikiečiai sugalvojo, kaip iš šiitų perimti 8-10 įtakingų „Al Qaedos“ narių, laikomų Irano kurortiniame Čaluso mieste. Amerikiečių specialiąsias pajėgas ten planuota pasiųsti nedideliais povandeniniais laivais arba sraigtasparniais. 2002 metų pradžioje netgi buvo surengtos dvi ar trys šios operacijos repeticijos, bet galiausiai nuspręsta, kad ši misija pernelyg pavojinga (dėl visko kalta politika). „Remiantis gandais, Čaluse iki šiol vis dar yra „Al Qaedos“ narių“, - teigia žurnalistai.

5. Didžiulis kiekis slaptos informacijos, kurią apie teroristus surinko žvalgyba. Šiuos archyvus tvarko Gynybos žvalgybos agentūra (GŽA)– jų yra ne tik karinės veiklos zonose, bet ir užsienio valstybėse bei pačiose JAV. Viso archyvuose sukaupta per 2 mln. dokumentų ir elektroninių bylų. „Kiekvieną jų tiria lingvistai, kartu su jais dirba komunikacijos specialistai arba IT žinovai“, - rašo žurnalistai. Kol kas pavyko apdoroti viso labo truputį daugiau nei 10 proc. visos sukauptos medžiagos. Pareigūnai baiminasi, kad dar neanalizuotose dokumentuose gali būti itin svarbios medžiagos.

6. Virtuali kova su džihadu – tai priemonės, padedančios trukdyti teroristų veiklai internete. Pavyzdžiui, JAV žvalgyba įsilaužia į maištininkų kompiuterius ir pakoreguoja džihadistų tinklalapiuose esančią medžiagą, paskelbia iš anksto paruoštą savą informaciją. Tai padeda maištininkus išmušti iš vėžių, sutrikdyti jų bendravimą. Amerikiečių pareigūnai taip pat pateikia mažiausiai vieną atvejį, kai amerikiečiai įsilaužė į džihadistų tinklalapį ir įviliojo įtakingą „Al Qaedos“ narį į susitikimą su savarankiškai neva veikiančiu ekstremistu. Iš tiesų susitikimo vietoje teroristo laukdavo JAV pajėgų surengta pasala.

7. „Pirmiausia reikia sunaikinti mulas“ – taip knygos autoriai įvardija efektyvios kovos su teroristais principą. Svarbiausia - pirmiausia sunaikinti įtakingiausius teroristinės organizacijos žmones: finansininkus, ginklų kontrabandininkus, slaptuosius agentus ir religinius lyderius. „Teroristo-mirtininko danguje laukia atpildas tik tuo atveju, jei jo ir jo aukų mirtys bus paskelbtos „halal“ arba leistinomis pagal Šariatą“, - paaiškina knygos autoriai, o tai patvirtinti gali tik religiniai lyderiai. Irake JAV komandosai pirmiausia sunaikindavo religinius lyderius – taip būdavo sutrikdoma teroristų mirtininkų veikla. Likvidavus dvasininką, bent kurį laiką savižudžių išpuoliai regione liaudavosi.