Abiturientai džiaugėsi nesunkiu lietuvių kalbos egzaminu

Trečiadienio rytas šalies dvyliktokams prasidėjo vienu svarbiausių egzaminų – lietuvių kalbos. Šiais metais prie puspenktos valandos trukusio egzamino užduočių palinko 27 512 moksleivių. Sostinės Šiuolaikinės mokyklos centro abiturientai portalui Alfa.lt neslėpė džiugių emocijų, nes tikėjosi sunkesnių užduočių.

http://images.alfa.lt/7553/21/60.JPG

„Nebuvo lengva, bet tikėjausi sunkesnio egzamino. Samprotavimo rašinių temos buvo nesudėtingos. Teksto suvokimo užduotis irgi trumpesnė ir paprastesnė nei ruošėmės“, – pasakojo Jonas.

Jaunuolio bendraklasiai į klausimą, kokios emocijos užplūdo po egzamino, atsakė džiugiais šūksniais.

Nemenčinės Gedimino gimnazijos abiturientė Jurga neslėpė, kad antra dalis jai ir bendraklasiams buvo kur kas sunkesnė nei pirma.

„Pirmai daliai buvo skirtos trys valandos, bet viską padarėme per dvi. Per pertrauką visi buvome geros nuotaikos. Tačiau po antros dalies išėjome jau liūdni, nes tikrai buvo nelengva“, – pasakojo Jurgita.

Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos ir Antano Giedraižio-Giedriaus gimnazijos dvyliktokės Auksė ir Justė tvirtino, kad įveikti užduotis prireikė nemažai pastangų. Merginoms sunkesnė taip pat pasirodė teksto suvokimo užduotis.

Šiemet egzaminas susidėjo iš dviejų dalių – teksto rašymo ir suvokimo. Pirmajai daliai buvo skirtos trys valandos, antrajai – pusantros. Tarp egzamino dalių – pusvalandžio pertrauka.

Valstybinį egzaminą laikantys abiturientai galėjo pasirinkti, ar rašyti teksto interpretaciją, ar samprotavimo rašinį. Pirmąjį variantą pasirinkusiems moksleiviams buvo pateikti trys mokykloje nagrinėtų autorių tekstai ar ištraukos.

Pasirinkę mokyklinį egzaminą papildomai dar galėjo rinktis ir literatūrinį rašinį.

Antrojoje egzamino dalyje dvyliktokai turėjo atlikti teksto suvokimo užduotį. Ši užduotis pastaraisiais metais kelia nemažai diskusijų. Teksto suvokimas buvo perimtas iš užsienio kalbos egzaminų, todėl lietuvių kalbos egzamino aktualijų jis neatitinka. Dar daugiau, kartais šios užduoties nesupranta net nagrinėjamų tekstų autoriai.

Tarkime, 2010 m. teksto suvokimo užduotys buvo pateiktos egzamine nagrinėto teksto autoriui, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriui Mindaugui Kvietkauskui. Šis prisipažino nesupratęs dalies klausimų, į kai kuriuos atsakęs teisingai, į dalį – ne.

Sesija – iki birželio vidurio

Mokyklas baigiantieji ir anksčiau baigusieji keturis gegužės šeštadienius jau laikė valstybinius vokiečių, rusų, anglų ir prancūzų kalbų egzaminus.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija vyks iki birželio vidurio, po to bus rengiama pakartotinė sesija.

Brandos atestatui gauti mokiniai ir buvę mokiniai privalo išlaikyti du brandos egzaminus, tarp jų – privalomą lietuvių kalbos.

Laiko daugiau nei pernai

2010 m. Lietuvių gimtosios kalbos valstybinį brandos egzaminą išlaikė beveik 92 proc. abiturientų.

NEC duomenimis, iš viso valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikė per 25,3 tūkst. abiturientų.

Didelių nesusipratimų su egzaminų užduotimis, klaidų ir dėl to kilusios nepasitenkinimo bangos 2010 metais nepasitaikė.

Ginčai dėl ateities

„Nenuvertinkime tautinių mažumų mokyklų moksleivių gebėjimų pasiruošti ir priimti šį iššūkį“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius apie vienodą lietuvių kalbos brandos egzaminą, kurį 2013 metais laikys dabartiniai vienuoliktokai. Pirmadienį ministerijoje pristatytos 32 atnaujintos Vidurinio ugdymo bendrosios programos, bet daugiausia iečių sukryžiuota ir vis dar jomis žvanginama dėl lietuvių kalbos ir literatūros dalyko.

Privilegija ar stabdys integruotis į šalies visuomenę?

Per spaudos konferenciją G. Steponavičius neatsakė į dukart užduotą klausimą, ar buvo atliktas koks nors tyrimas apie tai, ar tautinių mažumų mokyklų 11 klasių moksleiviai yra pajėgūs pasiruošti pertvarkoms ir kitų mokslo metų pabaigoje laikyti tokį pat lietuvių kalbos brandos egzaminą kaip ir lietuviai. Todėl Alfa.lt atsakymo kreipėsi į tautinių mažumų atstovus ir pasiteiravo, kaip jie sutinka pokyčius.

„Lietuvių kalbą mums dėstė lietuvės mokytojos, kurios lenkiškai nemokėjo. Mus spaudė mokytis, bet man nebuvo sunku“, – sakė prieš šešerius metus lenkų vidurinę mokyklą Nemenčinėje, Vilniaus rajone, baigęs IT specialistas. Neseniai Vilniaus Gedimino technikos universitete jis apgynė magistro laipsnį. 24-erių vaikinas laisvai kalba ir rašo lietuviškai. Jis nemato problemos, kodėl lenkai ar rusai negalėtų laikyti tokio paties lietuvių kalbos egzamino, kaip ir jų bendraamžiai lietuviai.

Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos direktorė Edita Zubel sakė, kad būsimi pokyčiai nepakėlė nuotaikos nei šią mokyklą lankantiems moksleiviams, nei jų mokytojams ar tėvams. „Nežinau, kodėl iš to daroma problema, gal kam nors atrodo, kad tautinių mažumų mokyklos per daug privilegijų turi? Manau, neteisinga žaidimo metu keisti taisykles. Vaikai nėra bandomieji triušiai. Pirmiausia reikia sudaryti vienodas sąlygas (mokymo programas), o tada gali būti keliami vienodi reikalavimai“, – teigė rusiškai ir lenkiškai kalbančių moksleivių mokyklai vadovaujanti pedagogė.

Sostinės Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos direktorė teigė neprieštaraujanti pakeitimams, bet jiems esą reikia paruošti dirvą. Pertvarkas, pasak jos, reikia pradėti nuo pirmos klasės, o ne likus metams iki egzamino. Švietimo ir mokslo ministro manymu, tautinių mažumų moksleivių perėjimą prie vienodo lietuvių kalbos brandos egzamino palengvins skirtinga rezultatų vertinimo sistema. Minėtos vidurinės mokyklos direktorė E. Zubel neturėjo žinių, kaip konkrečiai vadinamasis „palengvinimas“ bus įgyvendinamas.

Permainų vėjai ir skersvėjai

Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos atstovė, kaip dauguma šalies vidurinių mokyklų vadovų ir pedagogų, kol kas tėra girdėjusi, bet dar neturėjo galimybės išsamiai studijuoti pristatytus Vidurinio ugdymo bendrųjų programų pakeitimus. 630 puslapių. Tiek užima projektas su 32 atnaujintomis programomis devyniose ugdymo srityse.

Švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus teigimu, sparčiai besikeičiantis šiuolaikinis gyvenimas padiktavo būtinybę keistis. „Tai yra aiški žinia, kad judame nuo „kalimo“ kultūros link kūrybiškos asmenybės ugdymo mokyklose“, – energingai ir entuziastingai kalbėjo ministras.

Projekto kritikai teigia, kad atnaujintos programos, kaip, pavyzdžiui, lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendroji programa, yra pernelyg patraukliai pristatoma visuomenei, tačiau neatitinka šiandienės mokyklos galimybių ir realybės. Neva neapgalvotas programos turinio ir laiko jam įgyvendinti santykis apkraus mokytojus, mokinius ir lems paviršutinišką dalyko pristatymą. Projektą palaikantys pedagogai, priešingai, džiaugėsi, kad mokytojui yra suteiktos didelės pasirinkimo galimybės, t. y. laisvė rinktis iš platesnio konteksto.

Visos atnaujintos Vidurinio ugdymo bendrosios programos bus pristatytos šį rudenį, mokytojams bus rengiami seminarai ir per juos šie bus supažindinami su naujovėmis. Daugiausia atnaujinimų sulaukė tokie dalykai, kaip minėtoji lietuvių kalba, taip pat –istorija, geografija, matematika, IT, dorinis ugdymas. O gamtos mokslų ir menų programose keisis ne tik jų turinys, bet iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bus atnaujinami šių dalykų kabinetai, reikalingos priemonės. Apie 80 milijonų tam skirtų lėšų pakaks apie 400 šalies mokyklų.