Žaibo smūgis ne visada mirtinas

Į žmogų trenkus žaibui svarbu kuo skubiau nukentėjusiajam suteikti pirmąją pagalbą.

Ši vasara – ne tik šilta, bet ir itin audringa. Audrų metu dangų skrodžiantis žaibas – gražus reginys, tačiau niekam nesinorėtų jo pajusti tiesiogiai.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės tarnybos vadovas Vytenis Keršys teigia, kad išgyventi žaibo smūgį – sėkmės dalykas: „Jei trenkia ne į patį žmogų, o kažkur šalia, yra šansų išgyventi, o kai trenkia tiesiogiai, žmogui beveik nelieka vilties likti gyvam – tokių istorijų nedaug.“

Iš Alytaus kilęs Dainius Lubauskas prisimena, kaip prieš keletą metų su drauge ilsėjosi prie Daugų ežero. 35-erių vyras pasakoja, kad žaibus matė tik tolumoje, o pradėjus lyti pasislėpė po netoliese esančiais medžiais. Lemtinga buvo tai, kad kaip tik tuo metu suskambo Dainiaus mobilusis telefonas. Vyras atsiliepė – apie dvi paras savo gyvenimo po šio skambučio jis gali papasakoti tik tiek, kiek sužinojo iš kitų. Į Dainių trenkė žaibas – smūgis teko galvai, o elektra į žemę nutekėjo per kulną. Tačiau jam ir jo draugei pasisekė, nes netoliese ilsėjosi dar viena pora, kuri puolė jų gaivinti, iškvietė medikus. Dainiaus bičiulė nukentėjo mažiau, į ją trenkusi atšaka kiek sutrikdė širdies ritmą, o jį patį ištiko koma. Tokios būklės jis išbuvo dvi paras.

„Po komos pakankamai greitai grįžo atmintis. Aišku, paskui apie mėnesį truko reabilitacija, ranka buvo šiek tiek sustingusi, reikėjo daryti fizinius pratimus, buvo atliekami masažai. Kadangi nudegė visas kulnas, turėjo sugyti ir naujai ataugti oda“, – didesnių pasekmių Dainius teigia nepatyręs. Šiuo metu vyras jaučiasi puikiai, o paklaustas, ar neatsirado audros baimė, tik nusišypso: „Tikrai taip nėra. Gal tik kartais akis nuleidžiu į žemę, kai žaibuoja. Dabar pasidomėjau, kaip reikia saugotis žaibo, po medžiais jau nebeinu. Ir telefonu turbūt per audrą nebeatsiliepčiau.“

Prof. Juozas Vidmantis Vaitkus aiškino, kad į žmogų trenkus žaibui dažniausiai dėl didelės įtampos elektros srovės gyvybė užgęsta. „Žmogus elektrai laidus, tačiau daug priklauso nuo jo odos būklės. Jei smūgio metu oda drėgna, žmogus suprakaitavęs, didesnė dalis srovės pratekės oda ir pakenks mažiau“, – teigė jis.

Gydytojas V.Keršys pabrėžė, kad nutikus nelaimei labai svarbu laiku suteikti pirmąją pagalbą. Anot jo, jei žmogus vandenyje, pirmiausia reikia jį ištraukti, nunešti į saugią vietą, kur pavojus nebegrėstų nei nukentėjusiajam, nei jį gaivinančiajam. Reikia patikrinti, ar yra pulsas, kvėpavimas. Jei nėra, žmogų būtina gaivinti: į plaučius orą pūsti nebūtina, užtenka paspausti krūtinės ląstą apie 100 kartų per minutę. Paskui paguldyti nukentėjėlį ant šono ir kuo greičiau kviesti pagalbą, o jei yra galimybė, vežti pačiam.