Artimą mirčiai būseną patyrę asmenys įtiki pomirtiniu gyvenimu

Žmones visais laikais domino, kas nutinka po mirties. Tobulėjant medicinai vis daugėja asmenų, atsigavusių po beveik mirčiai prilygstančios būsenos, dalis jų pasakoja būdami itin sunkios būklės patyrę neįprastų išgyvenimų. Tokie išgyvenimai angliškai kalbančiame pasaulyje įvardijami kaip NDE (angl. near death experiences – artimos mirčiai patirtys). NDE išgyvenę žmonės tvirtai tiki regėję tai, kas tikrąja to žodžio prasme peržengia žemiškojo gyvenimo ribas.

Hjustono neuropatologė Mary Jo Rapini – viena iš keleto NDE išgyvenusių asmenų, sutikusių pasidalinti savo patirtimi amerikiečių televizijos ABC laidoje „Už gyvenimo: artimos mirčiai patirtys“. Visiems laidoje dalyvavusiems asmenims praeityje buvo diagnozuota klinikinė mirtis ar jai labai artima būsena.

2003-iaisiais dėl galvos smegenų aneurizmos vos nemirusi M.J.Rapini tikina išgirdusi Dievo balsą, liepusį jai grįžti atgal. Tuo pat metu moteris sako išvydusi rožinę šviesą, paskatinusią ją manyti Dievą veikiausiai esant rožinį. M.J.Rapini pasakoja buvusi tarsi įtraukta rožinio švytėjimo.

Moksliniu savo patirties paaiškinimu netikinti moteris sako negalinti tiksliai apibūdinti erdvės, į kurią buvo patekusi: pasak jos, sunku žmogui suprantamais žodžiais apibūdinti tai, kas yra už žmogiškosios patirties ribų. M.J.Rapini pasakoja, kad staiga buvo apimta jausmo, jog ji viską žino – viskas jai atrodė prasminga ir suprantama. „Netikiu mokslininkų aiškinimais, jog tai buvo sapnas, sapnai niekuomet nebūna tokie aiškūs“, – tvirtino moteris.

Panašiai patirtus išgyvenimus apibūdino ir televizijos naujienų diktorius Bobas Woodruffas, ties mirties slenksčiu atsidūręs po to, kai 2006-aisiais buvo sunkiai sužeistas Irane. B.Woodruffas pamena, kad jo vairuojamas automobilis kliudė sprogmenį, paskui, pasak jo, jis ėmęs matyti žemyn grimztantį savo paties kūną ir jį užliejusi balta šviesa.

30-metis pastorius Donas Piperis iš Pasadenos miestelio Kalifornijos valstijoje buvo aštuonerių, kai 1989-aisiais jį vežusį automobilį kliudė sunkvežimis. Medikai buvo konstatavę berniuko mirtį. D.Piperis pasakoja be gyvybės ženklų buvęs daugiau nei pusantros valandos iki tol, kol jį pastebėjo pro šalį atsitiktinai ėjęs žmogus ir pradėjo garsiai melstis.

Vyriškis pasakoja, kad automobilio vairas persmeigė jo krūtinę, o galvą užgriuvo mašinos stogas. Tai, ką D.Piperis patyrė pusantros valandos gulėdamas be gyvybės ženklų, jo paties teigimu, tikrai nėra žemiška ir moksliškai paaiškinama.

Vyriškis pasakoja girdėjęs nepakartojamo grožio muziką bei uodęs kvapus, su kuriais niekuomet anksčiau nebuvo susidūręs, pasak jo, pasitikti jo buvo atėjęs senelis bei keletas kitų anksčiau mirusių žmonių. Vyriškio teigimu, drauge su mirusiais artimaisiais jis stovėjo priešais didingus vartus, kurie „švytėjo gyvenimą skleidžiančiomis spalvomis“.

D.Piperiui teko iškentėti daugybę operacijų ir iš naujo mokytis vaikščioti. Savo išgyvenimus vyras vėliau aprašė knygoje „90 minučių danguje: tikra gyvenimo ir mirties istorija“. Ši knyga pateko į „The New York Times“ perkamiausių knygų sąrašą.

D.Piperio teigimu, po to, ką patyrė, jis negali netikėti pomirtiniu gyvenimu. Jis tikina, kad apie kai kuriuos tą kartą prie vartų pasitikusius žmones jis niekuomet nė negalvodavęs. Pastoriumi tapęs D.Piperis mano buvęs grąžintas į gyvenimą tam, kad patvirtintų, jog rojus iš tiesų egzistuoja.

Analogišką pašaukimą po mirčiai artimos patirties pajuto dvylikametis Coltonas Burpo iš Nebraskos valstijos, savo išgyvenimus vėliau aprašęs taip pat į perkamiausių knygų sąrašą patekusioje knygoje „Rojus tikrai yra“.

Panaši ir septyniolikmetės susišaudymo auka vos netapusios Erinos Smith iš Montgomerio istorija. Artimą mirčiai patirtį interviu Larry Kingui 2005-aisiais prisipažino išgyvenusi ir Jane Seymour, kuri dėl alerginės reakcijos buvo ištikta anafilaksinio šoko. J.Seymour pasakojo mačiusi šviesą, kurią tiki buvus „už mus aukštesne dvasine esybe“. Moteris teigia nelaikanti savęs tikinčia ir neišpažįstanti jokios religijos.

NDE yra ne toks jau retas fenomenas. Britų dienraščio „The Huffington Post“ aprašytoje studijoje teigiama, kad netikėtų išgyvenimų patiria maždaug dešimtadalis pacientų žmonių, kuriems laikinai buvo sustojusi širdis, be to, anot specialistų, pastaraisiais metais tokių atvejų pastebimai padaugėjo.

Bet kokiu atveju, diskusijos, ar NDE išties yra kažkas nežemiško, tęsiasi. Absoliuti dauguma NDE išgyvenusių asmenų tikina, kad jų kelionės tamsiais tuneliais, sklendimas šviesa, susitikimai su mirusiais artimaisiais bei suvokimas, kad esi miręs, negali būti paaiškintas moksliškai.

Tačiau daugelis specialistų linkę manyti, kad įsimintini išgyvenimai buvo biologinių procesų išdava. Dažniausiai moksliškai NDE aiškinamas vadinamąja mirštančių smegenų hipoteze, anot kurios, sukrėtimą patyrusios smegenys išskiria neurochemines medžiagas, sukuriančias šviesos ir ramybės įspūdį.

Praėjusių metų balandį Slovėnijos mokslininkai nustatė, kad laikinai sustojus širdžiai NDE išgyvenusių pacientų anglies dioksido koncentracija kraujyje buvo gerokai didesnė nei įprastai. 2009-aisiais Kentukio universiteto akademikai surado ryšį tarp NDE ir miego bei žvalumo būsenų kaitos. Tiesa, apskritai apie NDE fenomeną žinoma dar labai nedaug.

Sąmonės ir mirties ekspertas daktaras Samas Parnia 2008-aisiais pradėjo didžiausią iki šiol organizuotą studiją NDE tema, kurios metu numatyta apklausti daugiau nei tūkstantį pastarąjį fenomeną išgyvenusių asmenų. Studijos rezultatų tikimasi jau kitais metais.