Aukso karštine jau užsikrėtė ir mūsų šalies investuotojai

Per penkerius metus šio metalo kaina pakilo tris kartus, o nuo 2011-ųjų pradžios – trečdaliu. Aukso spindesys akina ir Lietuvos investuotojus. Tik ar toks taupymo būdas iš tiesų saugus?

Vakar pasaulio biržose už Trojos unciją (vos daugiau negu 31 gramą) aukso buvo mokama beveik 1900 JAV dolerių (4560 litų). Apie tokią aukso kainą niekas nesvaičiojo nei prieš porą metų, nei šįmet sausį.

Vos prieš pusmetį ekspertai prognozavo, kad auksas šįmet gali brangti daugiausia – iki 1600–1700 dolerių už unciją. Suklydo.

Dabar jie įspėja: aukso kainų karuselė jau virto burbulu, kuris bet kada gali sprogti. Tačiau ar specialistai neprašaus ir šį kartą? Juk šio metalo paklausa kol kas – milžiniška.

Perka didesnius luitus

„Išaugusį klientų susidomėjimą auksu pajutome liepos viduryje”, – sakė banko „Snoras” Investicinio verslo tarnybos direktorius Remigijus Bartaška.

Mat investuotojai būtent tada pajuto nerimo ženklus akcijų biržose ir puolė rinktis, kur saugiau laikyti pinigus.

Pasak R.Bartaškos, pastaruoju metu banko klientai auksą perka didesniais kiekiais nei paprastai.

Anksčiau vidutinis įsigyjamas kiekis per vieną sandorį buvo 300 gramų, dabar – gerokai daugiau. Paprastai perkami 50–100 gramų aukso luitai.

Už 50 gramų aukso investuotojai šiuo metu moka daugiau nei 2 tūkstančius eurų (7 tūkst. litų).

Daugiau aukso pirkėjų sulaukia ir Ūkio bankas. „Perkama nuo vienos uncijos iki kilogramo aukso. Jis tampa vis populiaresnis”, – pažymėjo šio banko Privačios bankininkystės departamento direktorė Živilė Davodov.

Popieriais nepasikliauja

Nors bankai siūlo ir su auksu susietų vertybinių popierių, mūsų šalies pirkėjai nori patys kone pačiupinėti savo pirkinį. „Lietuviai labiau linkę pirkti auksą fiziniu pavidalu”, – sakė Ūkio banko atstovė Ž.Davodov.

Gyventojams siūloma ir įvairių monetų. Tačiau jos populiarumu negali prilygti auksui.

„Įsigyti tam tikro svorio monetą kainuoja šiek tiek brangiau nei pirkti tokio pat kiekio aukso luitą”, – sakė R.Bartaška.

Investuoja daugiau nei pernai

Įsigyti aukso Lietuvoje siūlo ir pavienės bendrovės. Jų atstovai taip pat teigia sulaukiantys gerokai daugiau klientų nei anksčiau.

Kaip pažymėjo aukso luitus pardavinėjančios bendrovės „Aurum LT” vadovas Vitalijus Rancevas, žmones išgąsdino akcijų kainų griūtis, nuvertėjantys pinigai, menkos indėlių palūkanos.

„Lietuviai į auksą dabar investuoja nepalyginti daugiau nei, pavyzdžiui, pernai”, – sakė V.Rancevas. Tačiau konkrečių rezultatų jis neatskleidė.

Pasak jo, bendrovės klientai paprastai perka 50–100 gramų aukso luitus. Juos paprastai laiko bankų seifuose. Lietuvoje galima įsigyti ir 15,5 bei daugiau kilogramų sveriančių aukso luitų.

Siūlo gerai pagalvoti

„Negalima pamiršti, kad investuojant į auksą egzistuoja tiek pelno, tiek nuostolių tikimybė”, – įspėjo ir Ž.Davodov.

Daugelis finansų analitikų irgi siūlo gerai apsvarstyti, ar verta dabar savo pinigus investuoti į auksą.

„Reikia būti labai drąsiam, kad dabar investuotum į auksą. Kai šis taurusis metalas brangsta taip spėriai, pasaulyje jau rimtai svarstoma, ar tai nėra naujas kainų burbulas”, – užsiminė asmeninių finansų finansų tvarkymo ir investicijų konsultantas Marius Čiuželis.

Jo nuomone, aukso kaina kyla dėl investuotojų inercijos ir emocijų.

Anot M.Čiuželio, ji turėtų stabilizuotis, kai į akcijų rinkas grįš optimistinės nuotaikos.

Kol kas tokių tendencijų nematyti.

Po nuosmukio praėjusios savaitės pradžioje vakar didžiausių pasaulio biržų indeksai šiek tiek pakilo. Bet toli gražu ne tiek, kad pasklistų kalbos apie atsigavimą.

Burbulo apraiškos

Apie burbulą aukso rinkojekalbama jau senokai. Praėjusią savaitę JAV banko „Wells Fargo” ekspertai įspėjo, kad netrukus jis gali sprogti. „Mes remiamės praeities duomenimis ir esame priversti paskelbti apie tokią galimybę”, – „Ftd.de” citavo šio banko vyriausiąjį strategą Deaną Junkansą.

„Deutsche Bank” privačių ir verslo klientų investicijų ekspertas Ulrichas Stephanas irgi įspėjo, kad pasikliauti vien auksu – nevalia.

Anot jo, jei krizės nuotaikos pasaulio biržose ims slopti, šio metalo kaina gali staigiai kristi žemyn, todėl investuotojams patartina tik dalį lėšų skirti auksui pirkti.

Tuo tarpu „SEB Asset Management” fondų valdytojas Juergenas Meyeris aiškino, kad brangieji metalai išvis nėra parankus ilgalaikių investicijų instrumentas: „Skirtingai nei akcijos, jie tikrai neduos jokių dividendų. Net priešingai: už aukso saugojimą tenka nemažai sumokėti.”

Todėl dabar įsigijusiam šio metalo žmogui lieka tikėtis,kad ateityje atsiras pirkėjas, kuris jam sumokės daugiau.

„Kol kas toks tikėjimas pagrįstas. O kas bus, jeigu lūkesčiai neišsipildys? Juk aukso rinka vis labiau panašėja į nuo kalno besiritančią sniego gniūžtę”, – sakė J.Meyeris.

Bet kol kas ekspertai ne pirmus metus šaudo pro šalį prognozuodami aukso kainą. Tad investuotojų nestinga.

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=30491&s=5&f=3
Nuo metų pradžios aukso kaina pasaulio biržose pakilo maždaug trečdaliu.