Būna ir tokių vestuvių

Pirmą kartą vestuvėse teko dalyvauti, kai buvau 5 ar 6 metų. Viskas gražu, bet didžiausią įspūdį paliko, kai antrą dieną susiplakė jaunosios ir jaunojo giminės. Tada piršlys sakė, kad veselė be muštynių, tai kaip sriuba be druskos, prėska ir neskanu. Dabar ši graži tradicija nueina užmarštin, nes žmonėms reikia kitokių įspūdžių.

Čia norėčiau prisiminti tik kai kurias nuotrupas iš veselninkų gyvenimo. Jokių pamokymų, tik keletas patarimų, kaip išvengti klaidų. Nors tos klaidos kai kada tokios malonios. Ir būtent jos dažniausiai išlieka prisiminimuose.

1981. Plungė. CMB vedėja po iškilmingos kalbos pasiūlo jauniesiems pasveikinti vienas kitą, tapus vyru ir žmona. Jaunasis įkvepia pilną krūtinę oro, iškilmingai pasisuka į nuotaką ir ištiesęs dešinę tvirtai paspaudžia žmonos žieduotą ir gležną rankelę. Dar kartą įkvepia oro ir garsiai bei aiškiai taria: sveikinu. Patarimas. Ir tokioje įtemtoje situacijoje mėginti kontroliuoti savo mintis.

1982. Kuršėnai. Paprastai vestuvėse labai vertinami svečiai, kurie savo idėjomis, fantazija ir kitais sugebėjimais įneša kažką naujo ir nepatirto. Šiose vestuvėse tokiais tapo keli pabroliai, kurie savo energija vienus juokino, kitus audrino, trečius glumino. Visų pirma, grįžtant iš bažnyčios, prie namų du pabroliai mikliai prie slenksčio paklojo baltą paklodę. Kadangi lijo, batai nebuvo patys švariausi. Palyda garsiai pradėjo raginti, kad piršlys ant rankų paėmęs nuotaką įneštų ją į vidų. Kažkas naujo, gal šiame krašte taip priimta? Taip spėjo pagalvoti piršlys, čiupęs nuotaką ant rankų ir per baltą paklodę tiapu, tiapu nunešęs ją į namus. O kai prasidėjo sugultuvių procedūra, pabroliai iškilmingai atnešė, ištiesė ir visiems parodė tą sumindžiotą ir suteptą, atseit pirmosios nakties paklodę. Piršliui žandikaulis nukrito iki bambos, gerai, kad spėjo dar prilaikyti.

Jaunosios pagrobimas vos netapo tikra tragedija, nes pusantros valandos ieškojimo jaunikiui įvarė tiek nervingumo ir streso, kad jis norėjo griebtis kirvio. Patikėkit, tai jau nebe linksmybės galvoje.

Na, o piršlio korimas antrą dieną, priminė tikrą Kusturicos filmo apie vestuves farsą. Piršlys, kad išvengtų pabrolių siautėjimo, nesugalvojo nieko kito, kaip pasislėpti ant daržinės stogo. Bet ir čia jis buvo surastas. Net nepastebėjo, kaip ant kaklo buvo užnerta kilpa. Ant nuožulnaus stogo paslydęs piršlys po truputį pradėjo smukti žemyn, gerai, kad virvė buvo netrumpa. Ir dar gerai, kad stoge ne visos vinys buvo sukaltos iki galo. Viena tokių vinių stipriai įlindo į blauzdą, sudraskė kelnių klešnę, bet piršlelį tai ir išgelbėjo nuo tikro galo. Randas puošia vyrus, bet ir primena, kad visur ir viskam turi būti saikas.

1982. Vėl Kuršėnai. Gražiose vestuvėse dalyvauja daug studentų. Vienas jų, aišku pabrolys, pastebi, kad vestuvėse dalyvauja ir jo dėstytojas su gražuole žmonyte. Studentas pabrolys nusiplauna nuo pamergės ir visą vakarą stengiasi asistuoti to dėstytojo žmonai, nes mato, kad jos vyras yra labai geidžiamas jaunų panelių tarpe. Kitą rytą dėstytojas pirmas skuba namo, nes supranta, kad čia jis bus ne tik medžiotojas, bet ir pats gali tapti raguota auka. Patarimas. Vyrai visada turėtų atminti, kad ir jų žmonos gali patikti kitiems vyrams.

Pabrolys studentas, likęs be savo geismo objekto, užsikaria ant medinės pašiūrės, kad ramiai pabūti su savo mintim. Tik kažkodėl nuotakos mama jam šaukia greit nešdintis, nes pasirodo toj pašiūrėj yra elektros pastotis. Atsispirdamas ir šokdamas nuo stogelio, pabrolys sugriauna pašiūrę, įvyksta trumpas sujungimas ir pusė tos gatvės lieka be elektros energijos. Neverta dėstytojo žmona tokių pasekmių. O gal verta?

1997. Palanga. Puikus jaunos šeimos rytas. Jaunikis, miegamajame atlikęs oficialaus vyro pareigas, ateina pas piršlį ir atsineša labai brangų prancūziško vyno butelį. Atseit, reikia praskaidrinti galvą, kuri, pagal visus lietuviškų vestuvių kanonus, turėtų ryte tiesiog plyšti. Bet piršliui galvos neskauda, nes jis iš vakaro nepadaugino. Tačiau jaunikis priverčia piršlį išgerti vieną taurę šio brangaus prancūziško (rūgštus neišpasakytai) vyno. Rezultatas atsirado po trijų minučių. Galva piršliui tiesiog plyšo nuo skausmo, atrodo, kad ten viduj varpai iš Klaipėdos ir Kauno kariljonų polką tvatino. Išgelbėjo, kaip visada, parėdkos gaspadinė. Šimtas tautiško samaniuko ir pasaulis nušvito viso spalvom. Patarimas. Vartoti tik tuos gėrimus, kuriuos pažįsta tavo organizmas.

Po pietų, kai svečiai po truputį išsivažinėjo, jaunikis pakviečia piršlį atsisveikinimo taurelei. Piršlys jaunikiui „būk sveikas“, šmikšt į save 50 gr., jaunikis „ačiū“, mandagus buvo, po to jaunikis piršliui „į sveikatą“, piršlys irgi „ačiū“, taip pat žinojo gero elgesio prie stalo taisykles. Taip lengvai, kartais nusipurtydami ir vis pabrėždami, kaip puikiai degtinukė nubėga kur jai priklauso, jaunikis su piršliu sukalba vieną butelaitį.

Pradėjus antrą, dar nustemba abu, kad kažkaip darosi lengviau ir karčioji nebeima. Ir tik po kelių minučių jaunikis staiga supranta, kad vaišina jis savo piršlį pačiu paprasčiausiu vandeniu. O tą vandenį, prieš išvažiuodamas iš pokylio, į butelius supylė ir ant stalo pastatė nuotakos sūnėnas, paauglys, kaip paskui buvo išsiaiškinta visokių zbitkų meistras. Patarimas. Stebėti aplinką, jei nenori pasijusti blaivininko kailyje.

1999. Palanga. Kunigas gražiai rėžia pamokslą jauniesiems. O paskui prašo kartoti priesaikos žodžius, tame tarpe ir „... rūpintis vienas kitu, tiek kiek sveikata leis...“. Nuotaka, graži ir labai protinga jauna moteris, kunigui kartoja „ rūpinsiuos vyru, jei tik sveikata leis...“. Sąžininga jaunoji, negi čia kunigui meluosi. Patarimas. Gal ir ne visose situacijose būti tokiai sąžiningai.

2001. Palanga. Visada vestuvėse būna žmonių, kuriuos reikia truputį prižiūrėti, kad jie nepridarytų to, ko nenori matyti joks save gerbiantis šeimininkas. O čia atsiranda netgi du, vienas iš nuotakos pusės, kitas iš jaunojo. Abu nepiktybiniai, bet kai užeina įkvėpimas, gali visokių eibių prikrėsti. Tad jie nebuvo supažindinti ir pasodinti už stalo maksimaliai toliausiai vienas nuo kito. Pokylio metu, apie 3 val., salėje staiga dingo elektra, gerai, kad buvo žvakių ir kad muzikantas puikiai grojo akordeonu, tai svečiai galvojo, kad čia viskas pagal scenarijų. Nors salės šeimininkas buvo netoli infarkto.

Ir kai galų gale iškviestas elektrikas viską sutvarkė, o salėje vėl buvo šviesu, jaunoji šeima pamatė, kad abu nepiktybiniai kažkokiu būdu jau sėdėjo vos ne šalia vienas kito. O 7 val. ryto prie stalo jie jau sėdėjo tik dviese. Nutarę, kad nėra ko išgerti, nors pūpsojo šalia pilnas 1,75 litro butelys, ir, kad nieko nėra užkąsti, nors gaspadinės jau virė ryto žemaitišką sriubalynę, abu šaunuoliai patraukė į J.Basanavičiaus gatvę. Rezultatas: pamestas telefonas, išleisti pinigai nežinia kam ir skandalas kavinėje, kadangi 7.30 jiems pagal tų metų įstatymą draudė vartoti ugninį vandenį. Patarimo nebus, nes visada vestuvėse atsiras tokių kūrybingų piliečių.

2009. Palanga. Superinis balius grand viešbutyje šalia jūros. Svečiui, kuris apsiėmė paleisti fejerverkus, buvo pasakyta tai padaryti lygiai 24.00. O muzikantai savo monumentalų kūrinį baigė 00.10. Po to visi svečiai išėjo į lauką pasigrožėti fejerverku. Lengvo šoko buvo ištikti visi. Svečiai, taip ir nesulaukę gražaus vaizdo ir pats fejerverkininkas, stropiai ir punktualiai viską išpyškinęs lygiai dvyliktą nakties. Tik kaltai nuleido galvą ir visus patikino, kad buvo labai gražu. Na, koks čia dar gali būti patarimas, gal tik nebūti visą laiką tokiam pareigingam ir punktualiam.

2010. Plateliai. Įdomus valgiaraštis vestuvininkams. Šaltas užkandis. Vasaros karštyje nupeipusių gėlių su pušų sakais bei rugiagėlių šaknelių, išknistų pavasarį gimusių šerno ir kiaulės vaikų, lengvos salotos. Pirmas karštasis. Špinatų koldūnai su iš praeitų vestuvių vieną kartą jau kramtytų mėsyčių, bei lašininių sraigių, rastų ieškant pagrobtos nuotakos. Viskas garinta ano piršlio kraujo likučių padaže. Pagrindinis patiekalas. Ryte pasodintų bulvienos cepelinai su girtų ančių, lesusių vestuvininkų smegenis, kepenėlėmis bei figų ir moliūgų įdaru. Padažas, pagamintas iš ežero vandens ir savaitę rūgusios giros likučių. Desertas. Marinuoti 2000 Mileniumo metų vaisiai inkliuzuoti manų košės, virtos prieš du metus, patale. Apibarstyta vestuvinių žiedų dulkių, rastų dėžutėse nuo 915 prabos aukso. Skanaus. Patarimas. Daryti viską paprasčiau, bet ne prasčiau, pvz., liko iš vakaro nesuvalgytos mėsytės, permalei visą ir padarei mažus gražius cepelinukus. Ir būtinai bet kokios tautiškos sriubos. Patikėkit, ryte svečiai tai tikrai įvertins.

P.s. Planuojant vestuvių eigą, tvarkaraštį, meniu etc ,visada atminti apie vestuvininkų saugumą. Užrakinti garinėje vyrai, šokantys į vandenį besmegeniai, degantys rūtų vainikėliai (tarp kitko, ši tradicija atsirado sovietmečiu, anksčiau nuotakos dėžutėje pasilikdavo saugoti šią relikviją), palikti vieni vaikai žaidimų aikštelėse, tai tikrai yra tie momentai, kurie tikrai nereikalingi jūsų šventėje. O subtili ir lengva improvizacija padės išsaugoti pačius geriausius prisiminimus apie, galbūt, pagrindinį gyvenimo įvykį ar nuotykį. Na, čia jau kaip kam atrodys.

Kazys