D.Kepenis: nereikalingiems vaistams žmonės išleidžia 1,5 mlrd. litų

Anglai yra pasakę: nėra nepagydomų ligų, yra tik nepagydomi žmonės, todėl iš trijų žmonių, kurie šiandien kreipiasi į medikus, du, Lietuvos sveikuolių sąjungos pirmininko Dainiaus Kepenio teigimu, turėtų pradėti nuo sveikatos mokytojų. Tačiau Lietuvoje gydytis yra madinga ir taip populiaru, kad net susikūrė daugybė ligonių klubų.

Įdiegus sveikatos mokymą, būtų galima išvengti dviejų trečdalių populiariausių ligų

„Aš esu atstovas tokios sveikatos sistemos, kurios šiandien Lietuvoje mes dar neturime, todėl norėčiau kalbėti ne apie sankcijas ar bausmes, o apie tai, kokiu būdu būtų galima skatinti žmones, kurie patys rūpinasi savo sveikata. Sveikatos mokymosi dėka būtų įmanoma išvengti dviejų trečdalių populiariausių susirgimų, tokių, kaip hipertenzija, širdies kraujagyslių ligos, sąnarių, virškinimo, kvėpavimo sistemos susirgimai.

Pasaulyje yra patirties, kaip diferencijuojamas sveikatos paslaugų mokestis pagal tai, kokius žalingus įpročius turi žmogus. Tačiau yra ir pavyzdžių, kaip žmonės skatinami už tai, kad jie rūpinasi savo sveikata: pigesniu sveikatos draudimo mokesčiu, papildomomis atostogomis, kurias žmogus galėtų išnaudoti sveikatos stiprinimui. Įmonės nuperka žmonėms abonementus į sveikatos centrus, baseinus, sudaro sąlygas netgi savo darbovietėje bent pusę valandos fiziškai pajudėti. Lietuvoje mes apie tai šnekame 20 metų, bet niekas nesikeičia. Maža to, per tą laiką kompensuojamų vaistų kaina pakilo nuo 300 mln. litų iki 2 mlrd. litų per metus“, - DELFI konferencijoje pasakojo sveikuolis.

Anot jo, drąsiai galima teigti, kad 1,5 mlrd. litų žmonės išleidžia nereikalingiems vaistams, kadangi vyrauja didžiulis neišmanymas elementarių sveikatos stiprinimo būdų srityje.

„Aš sveikinu susikūrusius Sveikatos rūmus, kurių tikslas ir būtų pakeisti šią blogą sveikatos sistemos būseną. Atėjo metas Lietuvoje esamą medicinos sistemą padalinti į 3 dalis: nelaimių (arba cheminę) mediciną, natūralią mediciną ir sveikos gyvensenos mokymo sistemą. Man atrodo, kad jeigu mano kaimynai visai nesirūpina savo sveikata, sąmoningai ją žaloja ir, atsitikus sveikatos sutrikimams, jis neturėtų papulti į ligoninę tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir žmogus, patekęs į autoavariją“, - svarstė D. Kepenis.

DELFI svečio teigimu, pradėti švietimą šioje srityje reikėtų pradėti nuo moksleivių ir jaunimo, tarp kurių sveikųjų beveik neberandama.

„Medicina šneka apie ligų gydymą ir kovą su jomis, o sveikuoliai kalba apie sveikatos stiprinimą. 24 kartus pigiau sveikatą stiprinti nei ją gydyti atsiradus ligoms. Tai Pasaulio banko duomenys. Tačiau šiandien į sveikatos stiprinimo sistemą investicijų visai nesijaučia, o jeigu jos ir daromos, tarnauja tai pačiai medicinos sistemai, nes tik atpiginami vaistai. Pirmiausiai, ką mes keistumėme, tai įvertintume specialistus, dirbančius sveikatos sistemoje – nuo Vyriausybės ir Seimo iki vaikų darželių. Šiandien, mano galva, dauguma sveikatos politikos formuotojų, sveikatos mokytojų dirba ne tai, ką turėtų, nes sergamumas dauguma ligų didėja“, - teigė sveikuolis.

Į sveikos gyvensenos sąvoką įeina ir meditacija, malda bei atgaila

Anot D. Kepenio, vienas labiausiai paplitusių žalingų įpročių, kuris mus sargdina, yra stresas, kurį mes sukeliame vienas kitam dėl bendravimo kultūros stokos. Ne mažiau žalos padaro ir nuolatinis persivalgymas, kuris sukelia antsvorį, o dėl jo kyla didesnė pusė ligų. Širdies ir kraujagyslių ligų didėjimą taip pat skatina mažas fizinis aktyvumas.

„Galiu pasakyti elementarią formulę pradedantiesiems judėti – 5-30-120. Tai reiškia – penki kartai per savaitę po 30 minučių dvigubu pulsu. Jaunimas tokį pulsą pasieks bėgdamas, o pensininkai – eidami vidutiniu tempu. Pasaulyje mokslininkų jau 100 kartų įrodyta, kad žmonės, kurie turi sveiką konstituciją – gerą raumenų tonusą, gyvybingus plaučius, lanksčius sąnarius, sveiką širdies kraujagyslių sistemą, - serga dešimteriopai mažiau „brangiausiomis“ ligomis. Kompensuojamų vaistų gydyti hipertenzijai Lietuvoje nemokamai išdalinama daugiau nei už 100 mln. litų, tuo tarpu jeigu šeimos gydytojas pamokytų tuos žmones mažiau valgyti, daugiau judėti, sutaupytume per 50 mln. litų. Tai gal apsimoka išleisti milijoną tokiam pamokymui“, - įsitikinęs DELFI svečias.

D. Kepenis pabrėžė, kad dažnai žmonės sveikuolį klaidingai mato kaip stiprų ir valingą žmogų, tačiau didžiausias būrys Lietuvos sveikuolių sąjungos narių anksčiau buvo įvairaus laipsnio ligoniai.

„Tačiau išmokę 3x3x3 sistemos jie pasikeitė iš esmės. Ši sistema reiškia, kad mes turime ne tik kūną, bet sielą ir dvasią. Visa tai turi būti pasotinta, išvalyta ir užgrūdinta. Ir tam reikia tikėjimo, darbo ir laiko. Čia mūsų filosofija. O jos realizavimui yra septyni darbai: savikontrolė, fizinis aktyvumas, sveikas saikingas maistas, grūdinimasis, meditacija, malda ir atgaila. To užtenka, kad įveiktume du trečdalius savo negalavimų“, - įsitikinęs Lietuvos sveikuolių sąjungos pirmininkas.