DNR tyrimai smogė teorijai apie europiečių kilmę

Naujas tyrimas susilpnino teoriją, kad dauguma europiečių yra ūkininkų, kurie iš artimųjų rytų migravo prieš 10 000 – 5 000 metų, palikuonys, skelbia bbc.co.uk.

Tyrimo rezultatai prieštarauja ankstesnių tyrimų duomenims, nurodžiusiems, kad Europoje nuo seno gyvenusių medžiotojų genus papildė ūkininkų genai.

Naujausio tyrimo duomenys palankiausi idėjai, kad didžioji dalis Europos vyriškos linijos yra kilusi iš akmens amžiaus medžiotojų. Tačiau tyrimo autoriai teigia, kad norint užtikrintai atsakyti į šį klausimą reikia daugiau duomenų.

Tyrimas, atliktas tarptautinės mokslininkų grupės, yra publikuotas leidinyje „Proceedings of the Royal Society B“.

Archeologiniai radiniai rodo, kad šiuolaikiniai žmonės pirmą kartą Europoje apsigyveno prieš 40 000 metų – Paleolito periode.

Šie žmonės išgyveno ledynmetį, vykusį maždaug prieš 20 000 metų, nes atsitraukė į santykinai šiltesnius pietinius Europos kraštus, o ledui ištirpus vėl paplito šiaurinėje Europoje.

Tačiau netrukus po to, kai Europoje iš naujo apsigyveno rinkėjų-medžiotojų bendruomenės, žemyne įvyko staigus kultūrinis pokytis. Iš vietovių, kuriose dabar yra Turkija, vakarų kryptimi pasklido ūkininkai, su savimi į Europą atnešę naują ekonomiką ir naują gyvenimo būdą.

Mokslininkai karštai diskutuoja dėl to, kokia dalis šiuolaikinių europiečių yra kilę š šių ankstyvųjų ūkininkų, lyginant su pirmykščiais vietiniais medžiotojais-rinkėjais, kurie žemyne įsikūrė tūkstančiais metų anksčiau.

Įvairių tyrimų rezultatai priklauso nuo to, koks būna stebėjimui pasirinktas genetinis žymuo, be to, įtakos turi ir skirtingos rezultatų interpretacijos.

Naujausias tyrimas dėmesį sutelkė į Y chromosomą – DNR paketą, kuris daugiau ar mažiau nepakitęs iš tėvo perduodamas sūnui.

Šiuolaikinių žmonių Y chromosomos gali būti suskirstomos į atskiras grupes, arba giminystės linijas, kurios iš dalies nurodo geografinę žmonių kilmę.

Daugiau nei 100 mln. europiečių vyrų Y chromosoma yra R-M269 tipo, todėl šios genetinės grupės paplitimo laikas yra itin svarbus siekiant suvokti Europos apgyvendinimo istoriją.

R-M269 tipo chromosoma populiariausia vakarų Europoje – ją turi daugiau nei 90 proc. Ispanijos, Airijos ir Velso gyventojų.

Tačiau nors šio tipo chromosoma labiausiai paplitusi Atlanto vandenyno pakrantėse, Leicester universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkė Patricia Balaresque su kolegomis 2010 metų moksliniame darbe paskelbė, jog R-M269 genetinė įvairovė didėja judant į rytus ir viršūnę pasiekia Anatolijoje (šiuolaikinėje Turkijoje).

Genetinė įvairovė yra naudojama kaip kilmės linijos amžiaus matas: ilgai egzistuojančios kilmės linijose su laiku kaupiasi vis daugiau variacijų. Todėl šis principas gali būti taikomas vertinant populiacijos amžių.

Kuomet P. Balaresque su kolegomis paskaičiavo koks yra R-M269 amžius įvairiose Europos populiacijose, jie nustatė, kad vidutinis amžiaus spektras labiau atitinka žmonijos plitimą neolito periodo metu (prieš 10000-5000 metų).

Šias išvadas patvirtino ir moksliniai darbai, publikuoti 2010 rugpjūtį bei 2011 birželį. Tačiau vienas praėjusiais metais publikuotas tyrimas parėmė senesnę, paleolito laikų R-M269 kilmę.

Pastaruoju metu šį klausimą nagrinėjo Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai Cristianas Capelli ir George'as Busby.

Jų rezultatai, gauti ištyrus daugiau nei 4500 vyrų iš Europos ir vakarinės Azijos, parodė, kad R-M269 variacijų paplitimas neturi geografinių tendencijų. Tokių tendencijų galima būtų tikėtis jeigu kilmės linijos driektųsi iš Anatolijos per neolito ūkininkus.

Be to, mokslininkai mano, kad vieni Y chromosomos žymekliai yra mažiau patikimi už kitus vertinant genetinių linijų amžių. Dėl to jie tvirtina, kad dabartiniai analizės įrankiai yra netinkami R-M269 plitimo datavimui.

Ir iš tiesų, C. Capelli su kolegomis teigia, jog problemų esama kituose Y chromosomos linijų tyrimuose: datos, nustatomos analizuojant įprastinius DNR žymenis galėjo būti „sistemingai klaidingai vertinami“, rašo mokslininkas.

Tačiau C. Capelli pabrėžia, kad jų atliktas tyrimas negali atsakyti į klausimą kada Europoje paplito populiarioji R-M269 chromosomos versija, nors laboratorijoje šis klausimas iki šiol tyrinėjamas.

„Šiuo metu neįmanoma ką nors teigti apie šios linijos amžių. Sakyčiau, kad kamuolys vėl grįžta į aikštės vidurį“, - sakė C. Capelli.

Didesnis R-M269 dažnumas vakarinėje Europos dalyje daugelio mokslininkų jau seniai yra vertinamas kaip vienas iš ženklų, kad regione išliko paleolito europiečių genai.

Tikėtina ir naujesnė nei neolitinė R-M269 variacijos kilmė. Tačiau mokslininkai nurodo, kad po žemės ūkio išplitimo Europos populiacijos staiga padidėjo, o tai reiškia, kad atkeliaujantiems migrantams būtų sunkiau išstumti vietos gyventojus.