Europiečiai „užprogramuoti riebiam maistui ir alkoholiui“

Mokslininkai tvirtina, jog vakariečių genuose gali būti užprogramuotas potraukis vartoti riebų maistą ir alkoholį. Rytų gyventojų genuose toks genetinis programavimas yra retesnis.

Aberdeeno universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai tvirtina, kad apetitą ir troškulį reguliuoja genetinis jungiklis – DNR fragmentas, kuris ląstelėse įjungia ar išjungia kitus genus. Tyrimo duomenys rodo, kad tas jungiklis susijęs ir su depresija.

Nuo 1970 metų daugelyje vakarų valstybių žymiai padaugėjo nutukimo dažnumas.

Visgi tyrimą atlikusiai grupei vadovavęs dr. Alasdairas MacKenzie pripažino, kad įtakos turi ir aplinka – iš Azijos atsikraustę žmonės taip pat susivilioja alkoholiu ir riebiu maistu.

Mokslininkas su kolegomis nustatė, kad Europiečiai yra labiau linkę vartoti riebų maistą ir alkoholį, tačiau adaptuodamiesi prie naujos kultūros lygiai taip pat gali elgtis ir atvykusieji iš rytų.

Universiteto Kosterlitz centre dirbantys mokslininkai mano, kad DNR jungiklis kontroliuoja galanino geną.

A., MacKenzie sakė: „Jungiklis kontroliuoja tas smegenų sritis, kurios suteikia mums galimybę rinktis kokį maistą norėtume valgyti, o jei jungiklis veikia per daug stipriai, galime užsimanyti riebaus maisto ir alkoholio. Faktas, kad Azijos gyventojų organizmuose, lyginant su Europiečiais, dažniau randamas silpnesnis jungiklis, rodo, kad jie yra mažiau linkę rinktis riebų maistą ir alkoholį“.

„Šie rezultatai Yra tarsi priminimas apie ankstyvųjų europiečių gyvenimą, kuomet alkoholis ir pieno produktai buvo labai svarbus kalorijų šaltinis žiemos mėnesiais. Taigi, tikėtina, kad potraukis riebiam maistui ir alkoholiui galėjo būti svarbus išgyvenamumo veiksnys. Dabar stebimas neigiamas riebaus maisto ir alkoholio poveikis tuomet nebuvo toks svarbus, nes vidutinė gyvenimo trukmė buvo tarp 30 ir 40 metų. Tikėtina, Europoje žmonės su silpnesniais jungikliais sunkiau išgyvendavo žiemą nei žmonės sus stipresniais jungikliais, todėl evoliucija teikė pirmenybę dietai su didesniu riebalų ir alkoholio kiekiu“, aiškino mokslininkas.

„Galaninas taip pat gaminamas smegenų srityje, vadinamoje migdolu, kur baltymas kontroliuoja baimės ir nerimo jausmus. Todėl galanino kiekio pasikeitimas migdole turės įtakos žmogaus emocinei būsenai. Įdomu tai, kad migdole aktyvus ir tas pats jungiklis“, pridūrė dr. A. MacKenzie.

Tyrimo rezultatai publikuoti recenzuojamame leidinyje „Journal of Neuropsychopharmocology“.