Girtuokliams – visi patogumai

Pageidaujate už dyką gyventi naujos statybos bute? Tiesiausias kelias į jį – prasigerti ir pagimdyti vaikų. Asocialios šeimos naujame Pilaitės daugiabutyje jaučiasi puikiai – kol vaikai taps pilnamečiai, niekas jų neiškrapštys lauk.

Idėja buvo graži – naujus butus Karaliaučiaus gatvės 9-ajame name skirti jaunoms šeimoms, našlaičiams, neįgaliesiems, socialiai remtiniems asmenims.

Namui projektuoti, aplinkai sutvarkyti ir inžineriniams tinklams įrengti savivaldybė atseikėjo beveik 1,9 mln. litų.

Dar apie 8,9 mln. litų statybai skyrė Vyriausybė.

Naujakuriams raktai nuo 80 butų buvo įteikti 2007-ųjų rudenį.

Auga išlaikytinių karta

Per trejus su puse metų dalis butų virto landynėmis, o prie mokesčių nemokančių girtuoklių valdininkai bijo net pirštą prikišti.

Nuo iškeldinimo iš socialinio būsto juos saugo vaikai. Niekas nedrįs išmesti į gatvę daugiavaikės girtuoklių šeimos.

Ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė šią savaitę negailėjo kritikos socialinei sistemai, kuri formuoja išlaikytinių kartą.

Tačiau tikrovė yra tokia: gauni socialinį būstą, pagimdai vaikų ir gali nieko nebijoti.

Karaliaučiaus gatvės 9-ajame name prieš ketverius metus vieno kambario socialinį būstą gavęs 29 metų Olegas Špakovskis gal jau seniai būtų išmestas į gatvę.

Bet jis aptiko spragą, kuria naudojasi ir kiti išlaikytiniais vadinami vilniečiai.

Skambučius tyčia sugadina

Pas Č.Špakovskį apsigyveno Marija Balciukevič. Na, ir kas, kad poros pavardės prieš porą savaičių atsidūrė savivaldybės socialinės rizikos šeimų sąraše. Iš buto niekas neketina jų išmesti, nes šeima augina vaikus.

Č.Špakovskio buto durų skambutis neveikia. Šarvinių durų rankena nulaužta, sienos purvinos. Koridorius užgriozdintos baisiomis spintelėmis.

Laiptais lipanti moteris paaiškino, kad skambučius ir telefonspynes išjungę arba sugadinę daugelis šio naujo namo gyventojų. Kad išvengtų nekviestų svečių ir tikrintojų. Jei nori patekti į vidų, privalai žinoti, kaip pasibelsti.

Vienoje laiptinės aikštelėje stovi plastikine staltiese uždengtas stalas. „Čia dar vakar gėlių vazonas buvo. Vėl kažkas pavogė. Visas gėles laiptinėje nuo palangių nurenka”, – liejo apmaudą pašnekovė.

Baldus ima stumdyti naktį

Aukštu žemiau nei Č.Špakovskis gyvena Anatolijus Tverdochlebovas. Jaunas vyras neprigirdi, bet kalbėdamas apie kaimyną viršuje tik džiaugiasi, kad nešioja klausos aparatą.

Jei šis pradeda stumdyti baldus, tai būtinai antrą valandą nakties. Iš garsų, sklindančių viršuje, galima spręsti, jog ten vyksta daugiadienės išgertuvės. Paklaustas, su kuo jo kaimynas bičiuliaujasi, A.Tverdochlebovas ilgai rinko žodžius. Galiausiai ištarė: „Asocialūs asmenys.”

Jis patvirtino – pas Č.Špakovskį taip lengvai nepateksi. Svetimų jis neįsileidžia.

Žmonėms, kurių klausa gera, tokie kaimynai kaip Č.Špakovskis būtų košmaras. Nors A.Tverdochlebovas neprigirdi, jis skundėsi jaučiantis vibracijas.

Kai kaimynai švenčia, visas namas dreba.

„Bet aš žinau, kad prie tokių sunku prikibti. Pastebėjau – jei girtuoklis, ką iš jo atimsi?” – atsiduso A.Tverdochlebovas.

Skolas lupa iš tvarkingų

Sunkiai besiverčiantis A.Tverdochlebovas su bendrove „Vilniaus energija” yra sutaręs, kad žiemą susidarančias skolas už šilumą sumokės vasarą.

Energetikai tiki tvarkingai gyvenančiu vyru ir pretenzijų jam neturi. Bet prie jo prikibo namą administruojanti įmonė – esą jis nesumokėjo 140 litų už šiukšlių išvežimą, kitas komunalines paslaugas.

A.Tverdochlebovą žeidžia tokios priekabės – juk ne tūkstančius litų skolingas, atiduos. Bet jis nėra pastebėjęs, kad namo administratorius taip uoliai reikalautų skolų iš girtuokliaujančių kaimynų.

Namuose – tiktai vaikai

34 metų Jolanta Dočkienė trijų kambarių buto raktus Karaliaučiaus gatvės 9-ajame name gavo 2007-ųjų lapkritį. Po poros metų ji buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Tai reiškia, kad moteris nespjauna į alkoholį, o vaikais nesirūpinama.

Buto duris praveria vyresnėlis sūnus. Be jo, namuose dar du mažyliai. Mergaitė žino, kur ieškoti mamos, – pas kaimynę. Vidurdienis. Gal ji užsiėmusi, ką nors dirba? „Ne, mama kavą geria”, – paaiškina mažylė.

Paklaustas, keliese gyvena trijų kambarių bute, kitas mažylis išpoškina, kad septyniese.

„Cit, sakyk, kad šešiese”, – mažylį sudrausmina vyresnis J.Dočkienės sūnus.

Tiek to, patikėsime, kad mažametis įskaičiavo ir įnamį – garsiai kiauksintį šunį.

Pas kaimynę J.Dočkienės nėra. Bet padėti pasiruošusi mergaitė nenuleidžia rankų. Paieškos vaisingos. J.Dočkienė laiką leidžia pas kitą kaimynę.

Duryse žioji kelios skylės

Atskubėjusi J.Dočkienė ima skųstis butu: „Jei penktame aukšte pirstelėsi, pirmame išgirs. Sienos juk popierinės. Girdi net ką gatvėje šneka.”

Visi kaimynai girdi, kaip ji vaikus bara, o kai susitinka, juokiasi iš jos.

Sunku patikėti, kad butui, kuriame gyvena J.Dočkienė, dar nėra nė ketverių metų.

Lubos pajuodusios, vonioje čiaupas užlipdytas lipalu. Moters žodžiais, jau atsibodo jį lipdyti. O naujam nusipirkti nėra pinigų.

Vieno kambario duryse – skylės. J.Dočkienė tikino, jog į jas tik nesmarkiai stuktelėta. Byra sienų tinkas.

„Aišku, būtų kitaip, jei gyventų močiutė, kuri kiekvieną kampą saugotų. O čia juk vaikai auga”, – aiškino J.Dočkienė besižvalgant po nudrengtą butą.

Dirbti už minimumą nenori

Kai buvo skiriamas socialinis būstas, J.Dočkienei buvo leista pasirinkti – arba butas sename name Antakalnyje, arba naujame daugiabutyje Pilaitėje. Moteris pasirinko Pilaitę.

Prieš tai ji gyveno Trakų Vokėje. Taip pat socialiniame būste, tik dviejų kambarių.

Už 60 kvadratinių metrų socialinio būsto nuomą dabar ji per mėnesį moka 170 litų. Ne išlaikytiniams Pilaitėje išsinuomoti trijų kambarių butų kainuotų nuo 700 iki 1200 litų.

J.Dočkienė gauna kompensaciją už šildymą ir neslepia, kad per žiemą vis tiek susidaro skola. Mat moteris niekur nedirba. Kadaise darbavosi kambarine viešbutyje.

„Dabar niekas niekur nenori mokėti. Siūlo dirbti už minimumą”, – kodėl nedirba, paaiškina moteris.

Ji pyksta, kad pašalpą gauti vis sunkiau, o paprašius labdaros dar reikia paaiškinti kam.

Kartu gyvenantis J.Dočkienės tėvas Algirdas Gasperas gauna neįgaliojo pensiją. Tokia pat pensija mokama ir J.Dočkienės broliui Vidmantui Gasperui. Jis dar ir dirba. Iš to šeima ir gyvena.

Teismuose gina savivaldybė

Savivaldybės vaiko ir šeimos priežiūros poskyrio vedėja Zina Bubulienė sakė, kad šeima, įrašyta į socialinės rizikos sąrašą ir net jai prasiskolinusi, iš socialinio būsto neiškeldinama.

Atvirkščiai – jeigu asocialiai gyvenantys asmenys turi vaikų, savivaldybė net per teismo posėdžius teikia rekomendacijas neiškeldinti tokių šeimų.

Tiktai labai retais atvejais, kai socialinės rizikos šeimos neklauso vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų, siunčia velniop Socialinės paramos centro atstovus, jas galima iškeldinti. Bet kada pastarąjį kartą taip buvo, Z.Bubulienė nepajėgė prisiminti.

Dažniausiai socialinės rizikos šeima tampama dėl alkoholio. Antroje vietoje – socialinių įgūdžių trūkumas.

Tačiau pasakyti, kiek Vilniuje yra tokių neliečiamų šeimų, Z.Bubulienė atsisakė. Tai esą paslaptis. Duomenys pateikiami tik teismui.

Iškeldinimas – ne išeitis

Arūnas Čenkus

Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas” direktorius

„Socialinės rizikos šeimų tarp socialinio būsto gyventojų Vilniuje yra maždaug 15–20 procentų. Beveik visos šios šeimos įsiskolinusios.

Ar galima sakyti, kad tokios vaikus auginančios šeimos naudojasi savo padėtimi, žinodamos, jog nebus iškeldintos iš socialinio būsto? Taip, iškeldinimas dažniausiai būna paskutinis žingsnis. Tačiau manau, kad tai problemos neišsprendžia.

Juk iškeldindami šeimas mes vaikus atplėšiame nuo tėvų, perduodame juos valstybės globai. O tai – dar didesnės išlaidos. Todėl pirmiausia aktyviau turėtų darbuotis socialiniai darbuotojai ir mėginti tokias šeimas ištempti iš liūno.

Beje, dabar socialinės rizikos šeimos – tai ne tik alkoholikai, bet ir narkomanai tėvai. Mūsų darbuotojai, lankydamiesi socialiniuose būstuose, prisižiūri kraupių vaizdų.

Kita vertus, o kur tokius žmones iškeldinsi? Jie juk neturi pinigų būstui įsigyti. Jei įvertinus socialinės rizikos šeimų pajamas joms skiriamos kompensacijos už šildymą, karštą vandenį, jos gauna bedarbio ar kitokias pašalpas, tuomet dar mėgina sumažinti įsiskolinimus už socialinį būstą. Bet jei ne – ratas tampa uždaras.”

Laukia daugiau nei 5 tūkstančiai žmonių

Šešiuose sąrašuose laukiančiųjų eilėje gauti socialinį būstą yra 5219 šeimų ir asmenų pavardės.

Valdiškų butų laukia 1592 jaunos šeimos, daugiavaikių šeimų sąraše – 194 pavardės.

Daugiausia – bendrajame socialinio būsto nuomos sąraše. Čia – 1947 pavardės.