Gresia naujas ledynmetis?

Jei Saulės aktyvumas bus mažas, Žemėje galimas dar vienas mažasis ledynmetis, rašo telegraph.co.uk.

Saulės aktyvumas kinta kas 11 metų, jis pasieks viršūnę 2013 m., o paskui ims mažėti.

Astronomų nuomone, paskui Saulės aktyvėjimas vyks vangiau arba apskritai nevyks.

Praeityje mažas Saulės aktyvumas paveikė oro temperatūrą Žemėje, tad ir dabar galima tikėtis tokio poveikio.

1645 – 1715 m., kai nebuvo pastebėta Saulės dėmių, Europoje buvo labai šaltos žiemos. Vėliau tą laikotarpį pavadino mažuoju ledynmečiu.
Nors iki galo neįrodyta, kad Saulės dėmių nebuvimas sukėlė šaltas žiemas, mokslininkai galvoja, kad viena ir kita susiję.

Saulės dėmės – tamsios dėmės jos paviršiuje, jos atsiranda dėl stipraus magnetinio aktyvumo, kuris sutrikdo normalią karštų dujų cirkuliaciją.
Įdomiausia tai, kad esant daug Saulės dėmių, bendroji Saulės spinduliuotė (angl. total solar irradiance; TSI) yra didelė.

Amerikoje astronomų asociacijos susitikime buvo pristatyti trys tyrimai, kuriuose teigiama, kad ateinantį dešimtmetį Saulės aktyvumas bus mažesnis.
Astronomų manymu, ateinantis atvėsimas gali būti ilgas, panašus į buvusį 17 a. Europoje.

Tada Šiaurės Vakarų Europoje oro temperatūra buvo vienu laipsniu mažesnė, nei įprastai, o visame pasaulyje – 0,5 laipsnio mažesnė.

Tiesa, vienos profesorės iš Londono teigimu, pasaulinis atšilimas gali atsverti atvėsusį klimatą, o atvėsimas šiaip ar taip būtų laikinas.

Tuo tarpu newscientist.com skelbia, kad prognozuojamas vidutinės temperatūros padidėjimas dėl šiltnamio dujų iki 2100 metų turėtų sudaryti 2-4,5 laipsnio. Ir jeigu šis atšilimas būtų minimalių 2 laipsnių, o saulės dėmių vėsinantis poveikis būtų maksimalus, tai atšilimas sumažėtų tik iki 1,7 laipsnio. Taigi, jų teigimu, labiau panašu, kad reikėtų laukti ne ledynmečio, o tik nežymaus temperatūros kilimo sulėtėjimo.