Grybautojai pirkėjus vilioja pakelėse ir turguose

Grybų sezonas šiemet vėluoja geras tris savaites. Todėl ir važiuojant iš Varėnos Vilniaus link grybautojų, siūlančių pirkti ryte surinktų grybų, dar negausu. Kiek daugiau jų galima pamatyti savaitgaliais, kai važiuojančiųjų iš Druskininkų ar Varėnos srautai padvigubėja. Šventomis dienomis ir turguose prekystaliai lūžta nuo voveraičių gausos.

http://g2.delfi.lt/images/pix/664x0/c602038c/file48448459_c0d95674.jpg

Grybų supirktuvės kol kas merdi – iki didžiojo sezono dar tenka palaukti bent porą savaičių, kai prasidės gerųjų grybų metas. Klausinėjome supirkėjus, kaip jiems sekasi supirkti voveraites, ar gamtos išdaigos nežlugdo verslo, kuriame šiandien sukasi itin didelis būrys verslininkų? Konkurencija – geras dalykas, bet ji, kaip lazda, turi du galus. Pasak vieno verslininko, konkurencija ragina ir priverčia mąstyti. Tad ar bus dosnus šiųmetis grybų ir uogų sezonas grybautojams, supirkėjams ir verslininkams?

Prie Valkininkų

Miškingame kelio ruože ties Vaitakarčmio kaimu pakelėje voveraites siūlė pirkti vienintelė grybautoja Janina. Ji sakė, kad grybų mažoka, bet ir pirkėjų nėra, niekas nestoja. Ji prigrybavo nemažai, nes žino vietas. Padėjo ir vyras. Moteris jau turi įsigijusi ir liemenę su atšvaitais, mat sužinojo, kad dėvėti tokį drabužį rekomenduojama dėl saugumo. Tiesa, rūbo nevilkėjo, palikusi mašinoje. Neparodys, nes ten snaudžia vos dviejų savaičių mergytė. Moteris grybus renka norėdama nors šiek tiek užsidirbti. Už voveraičių litrą prašė 7 litų. Pririnko, jos žodžiais tariant, ir paskutinių mėlynių. Už litrą – 10 litų. Ką darys, jei teks su visais grybais namo grįžti? Grybus raugs žiemai, iš mėlynių virs uogienę, taigi miško gėrybės veltui neprapuls.

Arčiau Valkininkų – daugiau grybautojų. Jaunas vaikinukas Jonas – moksleivis irgi savo triūsu užsidirbti ketina. Tik aiškino, kad savaitės pradžia ne itin dosni pirkėjais. Jis – ne naujokas miškuose, irgi gerai žino, kur voveraitės dygsta. Vaikinukas paaiškino, kad anksčiau nešdavo grybus parduoti į supirkimo punktą. Paskui paskaičiavo, kad neapsimoka, mat ten per mažai moka. „Čia, pakelėje, už litrą gali gauti septynis litus, o ten už kilogramą tiek moka. Dabar dar mažiau, nes palijo, voveraitės drėgnos, tai ir kaina krito“, – atskleidė grybautojo verslo ypatumus Jonas.

Ties Valkininkais išsirikiavusios kelios moterys siūlė pirkti ne tik voveraites, bet ir mėlynes bei bruknes. Bronė pasistačiusi tik uogas veltui laiko nešvaistė laukdama pirkėjų. Ji mezgė savo mezginį. Moteris sakė, kad uogauti nelengva. Per dvi valandas vos litrą mėlynių surinko. Bruknes skynė spėriau, o grybų sakė nemačiusi. Tik grybautojų daug sutiko.

Zofija – vietinė gyventoja, čia pat prie kelio ir jos namas. Sakė nieko šiandien nepardavusi – kaip užkerėta, nėra pirkėjų. Šypsena pražydo moters veide, kai sustoję pirkėjai nupirko visas jos bruknes. Nesiderėdami pirko po 7 litus už litrą.

Ne vienas pašnekintas grybautojas ir uogautojas sakė, kad supirkimo punktuose parduoti miško gėrybes neapsimoka. Pakelėje daugiau galima uždirbti. Dar juos piktina, kad supirktuvėse dirba tokie gudručiai, kurie pigiai supirktas uogas ir grybus pakelėn perparduoti atneša. „Tikrai žinome tuos spekuliantus, nes čia visi visus pažįsta“, – sakė tikrieji miško gėrybių rinkėjai.

Konkurencija verčia mąstyti

Varėnos akcinės bendrovės „Tandemus“ komercijos direktorius Vidmantas Budrikis – patyręs verslininkas. Jų bendrovė superka uogas ir grybus, perdirba produkciją, didžiąją dalį eksportuoja. Turi savo supirkimo punktus, kasdien tikslina supirkimo kainas. „Grybų sezonas šiemet prasidėjo dviem trimis savaitėmis vėliau. Aišku, pirmosios voveraitės turėjo kainą. Mokėjome net ir po 20 litų už kilogramą. Kai grybai pradėjo dygti, kainos krito, mokame po 7-8 Lt/kg. Jau atneša ir baravykų, bet kol kas jų rinkėjai nusivylę – grybai sukirmiję. Už baltus baravykus mokame po 15-18 Lt, už žalių kilogramą – po 5-6 litus. Tikrojo baravykų sezono laukiame prasidedant dar po poros savaičių“, – sakė verslininkas.

Sėkmingai rinkoje įsitvirtinusios bendrovės komercijos direktorius V. Budrikis sako, kad konkurencija, jeigu ji sveika, dar niekam nekliudė siekti verslo aukštumos. Pasak jo, konkurencija verčia mąstyti ir protingai bei racionaliai darbuotis.

Modesto Masevičiaus įmonė „Girios“ Švenčionių rajone žinoma visoje Europoje. Veikianti nuo 1990 metų įmonė kopė verslo laiptais kasmet plėsdama gamybos apimtis ir diegdama naujus verslo planus. Šiandien įmonė superka, perdirba ir parduoda apie 5000 t produkcijos. Jie Europos rinkai tiekia šaldytas mėlynes ir šaldytus baravykus. Nemaža ir šviežių voveraičių paklausa. Lietuvoje jie superka iki 30 proc. produkcijos, kitką importuoja iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos.
Direktoriaus pastebėjimu, šiemet buvo menkesnis mėlynių derlius. Todėl laikėsi supirkimo kainos, už mėlynių kilogramą buvo mokama po 10-11 litų. Voveraitės irgi pradėjo dygti beveik mėnesiu vėliau. Jas superka po 7-10 Lt.

„Jau pradeda rinkti bruknes. Mes neskubame jų pirkti, nes uogos dar žalios. Blogai, kad pasiduodama godumui ir renkamos neprinokusios. Tuo daugiau turėtų rūpintis aplinkosauga. Tai jų priedermė nustatyti, kada galima pradėti rinkti bruknes. Praverstų ir nuobaudos už renkamas neprinokusias uogas. Juk žalojamos uogos neleidžiant joms prinokti. Tai, kad renkamos šukomis – nieko tokio, visur taip uogaujama, bet reikia skinti tik sunokusias“, – sakė verslininkas M. Masevičius.

Kas neskaičiuoja, tas bankrutuoja

Grybų ir uogų verslo pasaulį kartais sukrečia ir bankrotai. Dauguma klausinėtų verslininkų nesiskundė jokiomis grėsmėmis verslui. Kai subliuško Finansų ministerijos utopijos priversti kiekvieną Dzūkijos uogautoją ir grybautoją rinkti miško gėrybes ir parduoti jas tik su verslo liudijimais, Dainavos krašte ir Aukštaitijos regione nusistovėjo ramybė. Ir vienur, ir kitur uogaujama ir grybaujama kaip senovėje. Kainos šuoliuoja, bet tai rinkos įtaka. Verslas nesiskundžia, nes sėkmingai įveikė krizės slenksčius.

Tarsi perkūnas iš giedro dangaus trinktelėjo vienos didžiausių įmonių Varėnoje – bendrovės „ERTRA“ bankrotas. Ligi šiol dar vyksta bankroto procedūra, išparduodamas turtas, tik skolos tarsi neįveikiama našta gula ant buvusių jos vadovų pečių. Nė vienu nurodytu telefonu nebeatsiliepia buvę įmonės vadovai, tad ir negalėjome jų paklausti, kodėl jie vieni iš gausybės tokių pat įmonių patyrė nesėkmę.

Pasiteiravome kitų verslininkų. Jie aiškinti bene visiems žinomų tiesų nenorėjo, bet pažadėjus neskelbti pavardžių pasakė. „Vienintelė bankroto priežastis – gyvenimas ne pagal išgales“, – tikino kolegos. Pasak jų, pagavę auksinę žuvelę nesugebėjo sustoti ir apmažinti savo asmeninių apetitų ir noro pagyventi ne pagal kišenę. Toks verslas pasmerktas žlugti.
Pašnekinome Uogų ir grybų verslininkų asociacijos prezidentą Virginijų Varanavičių. Jo žodžiais tariant, šiemet uogų derlius buvo prastesnis nei vidutinis. Nurinktos bene visos mėlynės, o už jas buvo mokama brangiai. Beje, prastai mėlynės augo ir Europoje, tad uogos buvo paklausios rinkoje. Voveraitės dygti vėluoja, jų prirenkama vidutiniškai.

Pernai buvo tikras grybų lietus, šiemet tuo pasidžiaugti negalima. „Tikrojo grybų sezono laukiame po Žolinės. Tada prasidės baravykai, o iki šiol net nedygo raudonikiai ir lepšiai. Prasidėjo bruknės, bet jas rinkti dar ankstoka. Pačios geriausios šios uogos būna rugsėjo mėnesį. Bruknes superkame po 6 Lt. Šie metai mūsų verslui bus vidutiniai, prabangoje nesimaudysime, bet dirbantys žmonės neliks nuskriausti“, – sakė V. Varanavičius.

Dainavos verslininkus gerokai nustebino Alytaus regiono mokesčių inspekcijos užmojis itin akylai tikrinti uogų ir grybų verslą. Mokesčių inspektoriai pareiškė iniciatyvą tikrinti, ar verslas netarpsta „šešėlyje“‚ ar sumokami visi mokesčiai. Ką peš tikrintojai – neaišku, kol kas tik girdėjome skambant varpus apie sumanytą projektą. Ar tik nebus tam gauta ES fondų lėšų, kurias reikia skubiai panaudoti?

Sostinės turgavietėje

Sekmadienį sostinės Kalvarijų turgavietėje prekystaliai buvo gausiai apkrauti voveraitėmis ir bruknėmis. Buvo ir pirkėjų, nes voveraičių kainos gerokai pamažėjo. Prieš savaitę už grybų litrą buvo prašoma po 7-8 litus, sekmadienį – tik po 4.

Turgaus puošmena tapo Henrikos iš Molėtų parduodami raudonikiai. Ji vienintelė siūlė puikius grybus. Už kaupiną litrą prašė 12 Lt. Visą pintinę galima buvo nusipirkti už 100 litų. Moteris sakė žinanti vietas, kur grybai dygsta.

Turguje dar buvo galima nusipirkti vieną kitą litrą mėlynių. Už paskutines šiemet uogas prekiautojos prašė po 10-12 litų.

Tądien turguje karaliavo bruknės. Jadvyga uogas parduoti atvežė iš Dubičių kaimo (Varėnos r.). Pasak uogautojos, bruknių šiemet labai daug. Gausi pasiūla pakoregavo ir kainas. Litras bruknių kainavo 5 litus. Pigiau kažin ar bus. Tiesa, galima kabintis, kad krepšelyje nemažai nesunokusių, žalių uogų. Bet jau pirkėjo valia – pirkti tokias ankstyvas bruknes ar ne. Prekyba turguje – papildomas uždarbis uogų rinkėjams. Mat supirkimo punktuose už vieną kilo-gramą temoka 6 litus. Taigi į turgų vežti apsimoka.