Gumbais ir pūslėmis nusėtas indas sutiko savo gyvenimo meilę

62 metų indas kenčia nuo nepagydomos ligos. Visas jo kūnas padengtas pūslėmis. Vyras kenčia siaubingas kančias, bet nepaisant to, sugebėjo susirasti savo gyvenimo meilę, rašo 20 min. ch.

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=421562&s=11&f=4

Mohammadas Umaras, aplinkinių vadinamas „burbuliažmogiu“, serga kraštutine neurofibromatozės atmaina – tai nepagydoma genetinė liga.

M. Umaras gimė su normalia, lygia oda. Kančios prasidėjo, sulaukus 14 metų. Staiga pradėjo augti pūslės ir gumbai ant plaštakų. Jų vis daugėjo – ant veido, rankų, kojų, nugaros, pilvo. Netrukus visas kūnas buvo padengtas pūslėmis.

Jo motina turėjo panašių išaugų, bet tik ant rankų. Ji tučtuojau parodė sūnų gydytojui, vos tik pamatė pirmąsias pūsles. Gydytojas negalėjo niekuo padėti ir netgi įspėjo M. Umarą, jeigu jis ves ir susilauks vaikų, šie gali paveldėti tokią pat ligą.

Vieną dieną jis sutiko jauną merginą, vardu Farhat. Jauni žmonės įsimylėjo ir susituokė, kai M. Umarui buvo 28 metai. Farhat nekreipė dėmesio į pūsles. „Aš jaučiau, kad Umaras – geras vyras. Jis buvo draugiškas ir kilniaširdis. Mano šeima mane įspėjo, kad ateityje gali būti sunku, kad jo odos būklė gali pablogėti. Bet aš nusprendžiau rizikuoti“, - sako ji. Šiandien sutuoktiniai turi dvi 25 metų dukteris ir tris sūnus – 20, 18 ir 12 metų amžiaus. Gana ilgai atrodė, kad tėvo liga vaikus aplenks. Bet taip nenutiko.

Dėl savo ligos M. Umaras neteko lagaminų nešiotojo darbo vietos geležinkelio stotyje. „Kai pūslės darėsi vis didesnės, žmonės pradėjo nenorėti, kad aš nešiočiau jų bagažą. Tada šefas mane atleido“, - pasakoja vyras. Jis norėtų dirbti, tačiau niekas jo nepriima: „Aš galiu sunkiai dirbti, bet mano išvaizda sukelia kitiems žmonėms problemų. Jie bijo į mane žiūrėti ir prisiartinti. Žmonės galvoja, kad aš juos užkrėsiu.“

Išlaikyti šeimą dirbdama dalį darbo dienos stengiasi jo žmona Farhat. Bet dėl to M. Umaras jaučiasi tik dar nereikalingesnis: „Aš nekenčiu, kad mano vaikai turi tai matyti. Jie turi mane gerbti, bet koks aš tėvas, jeigu negaliu išmaitinti šeimos?“

Kad bent šiek tiek prisidėtų prie šeimos biudžeto, M. Umaras pradėjo mieste elgetauti: „Aš einu per miestą ir prašau išmaldos. Nemėgstu rodytis žmonėms. Tačiau tai vienintelis dalykas, kurį galiu padaryti dėl savo šeimos.“

Lyg nelaimių būtų negana, neseniai jauniausiam M. Umaro sūnui pasireiškė baisiosios ligos simptomai. Gydytojai patvirtino, kad tai ta pati neurofibromatozės atmaina, ir medikai negali padėti.

M. Umaras negali atsikratyti savo ligos ir privalo su ja susitaikyti. „Bandau būti švarus ir tvarkingas, - sako jis. - Žmona padeda man nusiskusti, nukerpa man plaukus. Bet aš negaliu atsikratyti pūslių. Jos auga ir auga.“ Vyras sakosi neįsivaizduojantis, kaip galėtų gyventi be savo žmonos ir vadina ją šventąja.

Tuo tarpu žmona sako esanti laiminga, nors jau sunkiai prisimena, kaip jos vyras atrodė anksčiau. Tačiau jie yra kartu, ir tai svarbiausia.