Įgytas atsparumas antibiotikams gali būti nenykstantis

Gali būti, kad atsparumą įgijusios bakterijos niekada neišnyks. Logika nurodo, kad kuomet aplinkoje nėra antibiotikų, atsparumą įgijusias bakterijas turėtų įveikti paprastos bakterijos, tačiau tokią prielaidą mokslininkai paneigė, skelbia newscientist.com.

Atsparumas antibiotikams yra itin svarbi problema, nes dėl jos žmonėms gali išsivystyti pavojingos ir sunkiai gydomos infekcijos. Atsparumas paprastai įgyjamas vienu iš dviejų būdų: arba mutuojant bakterijų DNR arba, dažniau, perimant atsparumo geną iš kitų organizmų horizontaliuoju genų pernašos būdu.

Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad abiem atvejais atsparumą įgiję bakterijos netenka savo evoliucinio pranašumo iš aplinkos išnykus antibiotikams. Pavyzdžiui, Danijos ūkininkams savanoriškai atsisakius antibiotikų pagrindo augimą skatinančių junginių naudojimo viščiukams ir kiaulėms auginti, šių gyvūnų bakterijų atsparumas antibiotikams sumažėjo daugiau nei 90 procentų.

Daugiausiai toks poveikis pasireiškė dėl naujo iš kito organizmo įgyto DNR fragmento, kuris galimai suteikia atsparumą antibiotikui, išlaikymas pareikalauja nemažai ląstelės išteklių, sako Lisabono universiteto (Portugalija) mokslininkas Francisco Dionísio. Tai reiškia, kad antibiotikui pasišalinus iš aplinkos, „patobulėjusios“ bakterijos negali efektyviai konkuruoti su bakterijomis, kurios nėra atsparios antibiotikams.

Tačiau F. Dionisio su kolegomis nustatė, kad tai nebūtinai yra tiesa. Mokslininkai tyrė 10 Escherichia coli bakterijos atmainų, kurios iš kitų organizmų jau buvo perėmusios atsparumą antibiotikams.

Kai šioms bakterijoms nepriklausomai išsivystė viena iš penkių DNR mutacijų, taip pat siejamų su atsparumu antibiotikams, nutiko šis tas įdomaus: penkios iš penkiasdešimties gautų atmainų sugebėjo nukonkuruoti tipines antibiotikams neatsparias bakterijas, jas auginant vienoje lėkštelėje be antibiotikų.

Panašus rezultatas gautas ir tiriant bakterijas, kurios iš pradžių įgijo atsparumą antibiotikams per genetinę mutaciją, o vėliau papildomo atsparumo įgijo perėmus atsparumą lemiantį genetinį elementą iš kito organizmo. Šiuokart pašalinus antibiotikus 32 proc. atspariųjų bakterijų buvo labiau konkurencingos nei neatsparios jų giminaitės.

Pasak F. Dionisio, šis procesas yra vadinamas teigiama epistaze – tačiau jis pridūrė, kad vis dar nežinoma dėl ko suderinus du mikrobo išlikimui neigiamus veiksnius gaunamas teigiamas išlikimą skatinantis poveikis.

„Tikrai nustebome pamatę tiek daug atvejų, kuomet dauginį atsparumą įgijusios bakterijos buvo pranašesnės. Įtariame, kad tai yra labai svarbu išlaikant tokį dažną šiais laikais stebimą bakterijų atsparumą antibiotikams“, - sakė mokslininkų grupės narė Isabel Gordo, dirbanti Gulbenkiano mokslo institute (Portugalija).

Leeds universiteto (Jungtinė Karalystė) antibiotikų atsparumo tyrėjas Jimas Carylas sako, kad šią problemą galima būtų įveikti visuomet vartojant antibiotikus, kurių atsparumo kaina bakterijoms kainuoja daugiausiai. Tai turėtų sumažinti teigiamos epistazės tikimybę, mano mokslininkas.

F. Dionisio nesutinka: pasak jo, iš tiesų reikia alternatyvos antibiotikams. „Mums reikia vaistų, kurie sustabdytų genetinių elementų pernašą tarp bakterijų – stebėtina, kad iki šiol tokių preparatų neturime“.