Gyvenimas po išprievartavimo

Išprievartavimas moters gyvenimą padalina į dvi dalis: „gyvenimą iki“ ir „gyvenimą po“ išprievartavimo. Seksualinę prievartą patyrusios moterys užsiskleidžia savyje, nes bijo būti nesuprastos, jaučiasi silpnos ir bejėgės. Tačiau tos, kurios išdrįsta prabilti ir papasakoti apie savo patirtį, padeda kitoms įveikti psichologines problemas ir pajusti panašaus likimo moterų paramą. Trys moterys iš Didžiosios Britanijos ir trys jų istorijos.

Prieš trejus metus, 2007 m. gruodžio 27 dieną Susan George buvo pažadinta beldimo. Ji nusileido iš antrame aukšte esančio miegamojo. Už durų stovėjo jos buvęs vaikinas Michaelas Thomasas. Jis jėga įsiveržė į namus ir išprievartavo ją du kartus.

S. George pasakoja: „Jei kas nors anksčiau, dar kai draugavome su Michaelu, būtų man pasakęs, kad jis prievartautojas, būčiau nusijuokusi ir nepatikėjusi. Draugavome trejus metus. Jis visą laiką stengėsi mane kontroliuoti, tai vargino ir sunkino mūsų santykius.“

Jauna moteris kartą nusprendė palikti draugą, bet jis pradėjo ją persekioti. Ji bijodavo viena likti namuose. Taip Michaelas ją privertė vėl bendrauti.

Dabar Susanai 50 metų. Ji sako: „Tai išprievartavimo nakčiai buvo gerai pasiruošta. Jis į mano namus atvyko su peiliu, plaktuku ir izoliacine juosta. Kai visa tai pamačiau, pamaniau, kad jis atėjo manęs nužudyti.“

Po išprievartavimo Susana įtikino buvusį vaikiną, kad šis ją išleistų nuvažiuoti iki degalinės nusipirkti cigarečių. Atvykusi į degalinę, Susana iškvietė policiją. Ji sako: „Išprievartavimas nėra tik fizinis moters kūno išniekinimas. Jis mane suluošino ir psichologiškai. Dar ilgą laiką gyvenau ištikta šoko būsenos. Negalėjau suvokti, kas nutiko.“

Fay‘us Maxtedas, kuris nuo 1996 m. konsultuoja moteris, patyrusias išprievartavimą, sako: „Po išprievartavimo moterys jaučia nuolatinę baimę. Suserga depresija. Jos sapnuoja košmarus, dingsta apetitas. Išprievartavimas gali sugriauti moters karjerą, nes susikoncentruoti darbui tampa sudėtinga užduotimi. Taip pat moteriai sunku prisileisti bet kokį vyriškos lyties atstovą.“

Po išprievartavimo S. George pradėjo lankytis pas psichologą, tačiau dar dabar ne visos psichologinės problemos įveiktos. Ji negali užmigti neužrakinusi visų namų spynų. Ji niekada neeina į kiną ir panašias vietas, kur kas nors gali sėdėti už jos. Jei moteris stovi eilėje, o už jos atsistoja vyras, ji išeina iš eilės. Ji sako: „Nuolat prisimenu tą naktį. Mane kankina nerimas. Bijau visų vyrų. Žinoma, šias baimes įveikti man padeda psichologas, tačiau dar teks nueiti ilgą kelią. Buvau išprievartauta savo pačios namuose, todėl teko keisti gyvenamą vietą, o tam aš neturėjau pinigų. Gerai, kad man padėjo geri žmonės“.

Prievartautojas Michaelis Thomasas gavo 16 metų kalėjimo. Tai maksimali bausmė už išprievartavimą Didžiojoje Britanijoje.

41 metų amžiaus Sarah buvo išprievartauta keturių vyrų, kai jai tebuvo 15 metų. Ji sako: „Dėl šio įvykio man tenka gyventi su fizinėmis ir psichologinėmis žaizdomis.“ 1985 m. Sarah naktiniame klube užkalbino vyras. Jie pradėjo šokti, vėliau išėjo į lauką ir pradėjo bučiuosi. Nepažįstamasis pasiūlė pasimylėti. Sarah pastebėjo, kad juos seka trys vyro draugai. Jai nepavyko pasipriešinti ir jauną merginą išprievartavo keturi vyrai. Moteris sako, kad tą akimirką ji tenorėjo išnykti iš pasaulio. Ji sako: „Po išprievartavimo jaučiausi tokia silpna, kad visus metus negalėjau rankose išlaikyti puodelio. Viskas slydo man iš rankų. Kai suėjo 17 metų svėriau tiek nedaug, kad man teko gultis į ligoninę. Mano organizmas išseko. Penkerius metus sirgau anoreksija. Įstojusi į universitetą aš kaip savisaugos priemonę naudojau seksą. Savo bendrabučio kambaryje rengdavau sekso vakarėlius. Taip mėginau atsiriboti nuo savo kūno, leisdama juo manipuliuoti kitiems. Suvokiau, kad tokiu būdu kontroliuoju vyrus.“

Vėliau Sarah pradėjo susitikinėti su moterimi, kuri pakeitė jos gyvenimą. Atsirado intymumas. Ji sako: „Iš pradžių buvo nelengva, tačiau mano kūnas pasidavė aistrai, o protas meilei. Tam žmogui aš pasakojau viską. Kai į viską žiūriu iš dabartinės perspektyvos, suvokiu, kad po išprievartavimo atsigauti pradėjau praėjus tik penkeriems metams. Pajutusi meilę ir šilumą iš moters, aš vėl po truputį pradėjau tikėti žmonėmis ir tuo, kas vadinama žmogiškumu.“

Po kelių mėnesių ji sutiko Marką, būsimą savo vyrą. Per porą bendravimo metų, ji sugebėjo prisipažinti, kad buvo išprievartauta. Sarah sako: “Jis buvo vienintelis vyras, kuriam esu viską papasakojusi. Man prireikė dešimties metų, kad aš galėčiau atsipalaiduoti, pajusti intymumą ir su juo mylėtis.“

Šiandien Sarah vadovauja nuosavai viešųjų ryšių agentūrai, spinduliuoja energija ir niekas jos nebegąsdina. Ji sako: „Nugalėjau visas baimes, kurios mane lydėjo visą laiką po išprievartavimo. Man padėjo mano vyras.“

Trečia moteris Rebecca buvo išprievartauta, kai jai buvo 24 metai. Jos draugė iš darbovietės turėjo draugą, kuris gerdavo ir vartojo narkotikus. Išvydęs Rebeccą ja iš karto susidomėjo. Jis pradėjo ją sekti ir siuntinėti grasinančius laiškus. Kartą kai Rebecca saugojo savo pusseserės namus, vaikinas įsiveržė į butą ir ją išprievartavo.

Dabar Rebeccai 50 metų ir ji turi du suaugusius sūnus. Ji sako: „Tada aš dar buvau nekalta, naivi ir šis įvykis mane sukrėtė. Jis įėjo į namus. Ant stalo tarp mūsų padėjo peilį. Niekam apie išprievartavimą nepasakojau, net savo vaikinui. Aš iki šiol prisiminus tą naktį pajaučiu nežmoniška pyktį. Labiausiai pykstu ant savęs, kad leidau, jog taip nutiktų. Kai susipažinau su savo vyru ir mes pradėjome rimtus santykius prireikė psichologo pagalbos, kad galėtumėm mėgautis intymumu. Be to, vyras mane palaikė ir padėjo man nugalėti visas baimes.“ Rebecca ilgus metus po išprievartavimo kentėjo nuo migrenos, panikos priepuolių, depresijos ir nepasitikėjimo savimi.

„Iki šiol niekur neišeinu iš namų. Nepasitikiu vyrais. Neseniai aš įsigijau šunį, su kuriuo jaučiuosi saugiau, todėl galiu išeiti pasivaikščioti. Aš vis dar nekišu nosies iš namų sutemus.“

Rebecca pripažįsta, kad didžiausia klaida buvo po išprievartavimo apie tai tylėti daugybę metų. Tai pasak moters, neleido jai įveikti depresijos. Ji sako: „Nekenčiau savęs. Norėjau mirti, tačiau šiomis mintimis su niekuo nesidalinau.“