Infarktų ir insultų tikimybę tikimasi mažinti magnetais

Du fizikai, bandantys atrasti naują būdą apsaugoti nuo infarktų ir insultų, išsiaiškino, kad stiprūs magnetiniai laukai gali žymiai sumažinti vamzdeliu tekančio kraujo klampumą, rašo sciencemag.org.

Mokslininkai svarsto, kad jeigu šis poveikis bus toks pats ir venose bei arterijose, tuomet ateityje galima bus kurti magnetinę alternatyvą vaistams, kurie mažina kraujo klampumą.

Infarktai ir insultai – pagrindinė mirtingumo priežastis pramoniniame pasaulyje – yra dažnai siejami su dideliu kraujo klampumu. Klampesnis kraujas pažeidžia kraujagysles, o taisant pažeidimus kraujagyslėse susidaro riebalinės sankaupos, kurios padidina infarkto tikimybę. Šiuo metu vienintelis būdas mažinti kraujo klampumą yra tokie vaistai, kaip aspirinas – jie slopina kraujo savybę krešėti. Tačiau aspirinas pasižymi nepageidaujamais poveikiais: didesnės jo dozės gali sukelti skrandžio erozijas, opas, netgi tinitą (cypimą ausyse).

Temple universiteto (JAV) fizikas Rongjia Tao ir Mičigano universiteto (JAV) medicinos fizikas Ke Huangas domėjosi ar magnetinis laukas gali pasiūlyti saugesnį problemos sprendimą. Galingi magnetai (nuo 1 iki 3 teslų) jau dabar plačiai naudojami gydymo įstaigose atliekant magnetinio rezonanso tyrimus ir įrodyta, kad šis tyrimas sveikatai yra nekenksmingas. R. Tao ir K Huangas paleido kraujo tėkmę vamzdeliu, kuriuo galima matuoti kraujo klampumą, o vamzdelį įstatė į maždaug 1,3 teslos galingumo elektromagnetą. Eksperimento komponentai buvo išdėstyti taip, kad kraujas tekėjo ta pačia kryptimi, kaip ir elektromagnetinio lauko linijos.

Mokslininkai nustatė, kad vos minutė buvimo magnetiniame lauke kraujo klampumą sumažino nuo 20 iki 30 procentų. Po eksperimento klampumas į pradinę būseną grįžo praėjus 2 valandoms, tačiau procesą pakartojus jis vėl sumažėdavo. Tyrimo rezultatai publikuojami leidinyje „Physical Review E“.

Mokslininkų manymu, magnetinis efektas priklauso nuo hemoglobino – raudonosiose kraujo ląstelėse esančio baltymo, kurio sudėtyje esama geležies. Lygiai kaip geležies drožlės išsidėsto pagal magnetinio lauko linijas ties magnetu, veikiant elektromagnetui pagal magnetinio lauko linijas išsidėsto ir raudonosios kraujo ląstelės. Tai klampumą sumažina keliais būdais. Pirma, ląstelės labiau prisitaiko prie tėkmės krypties. Toks išsidėstymas skatina ląsteles sulipti ir sudaryti įvairių dydžių struktūras. Nors galėtų pasirodyti, kad tokios struktūros gali padidinti kraujo klampumą, iš tikrųjų jų bendras paviršiaus plotas yra mažesnis nei bendras pavienių ląstelių paviršiaus plotas, todėl sumažėja trintis. Be to, susidarant skirtingų dydžių struktūroms į tą patį tūrį telpa daugiau ląstelių, o mažos ląstelės išsidėsto šalia didesniųjų struktūrų, todėl atsiranda daugiau erdvės judėjimui.

Vienas iš šio metodo reikalavimų yra tas, kad kraujo tėkmės kryptis turi atitikti magnetinį lauką. Pavyzdžiui, kūnui esant MRI aparate poveikis nebūtų tas pats, nes kraujas gyslomis teka pačiomis įvairiausiomis kryptimis. Tačiau R. Tao nemano, kad tai sudarys didelių sunkumų: „Nereikia magnetinio lauko taikyti visam organizmui. Tiesą sakant, pakaktų magnetinį lauką taikyti lokaliai – pavyzdžiui, lygiagrečiai kuriai nors arterijai“. Poveikis trunka porą valandų, todėl, pasak mokslininko, pagerėjusi kraujotaka turės įtakos visam organizmui. R. Tao tikisi, kad patobulinus metodiką nuolatinis kraujo takumo pagerėjimas bus įmanomas magnetinį lauką panaudojus vos du kartus per dieną.

Harvardo medicinos mokyklos (JAV) medicinos inžinierius Mehmetas Toneris rezultatus pavadino „labai intriguojančiais“ ir mano, kad jie gali būti svarbūs, jei juos pavyks atkartoti su gyvu organizmu. Mokslininkams „teks atlikti kur kas daugiau darbo siekiant įrodyti, kad magnetinis laukas gali sumažinti klampumą fiziologinėmis sąlygomis taip, kad tai būtų įmanoma taikyti klinikinėms reikmėms“, - pridūrė M. Toneris.

R. Tao ir K. Huangas dabar kuria magnetą, į kurį pacientai galėtų nesunkiai įstatyti ranką ar koją. Jie taip pat kuria technologiją, kuri matuotų kraujo klampumą keliose arterijos vietose. „Vėliau, bendradarbiaudami su kai kuriais mūsų medicinos mokyklos medikais, atliksime klinikinius bandymus“, - sakė R. Tao.