Internetas suvalgys ir televiziją

Prie nemokamo greit priprantama. Internetui apvalgius spaudą ir atėmus tiek skaitytojus, tiek reklamą, pastaroji bando transformuotis į tinkamesnę XXI a., kad išliktų. Vis dar spėliojama, ar kada nors įvyks naujienų tinklalapių apmokestinimas, netyla kalbos apie sėkmės ir nesėkmės istorijas. Jei naujienų tinklalapis padoresnis, tai nors vartotojų registraciją įsiveda, o va daugelis žurnalų vis dar suka galvą, iš ko gyventi. Kad ir kaip būtų su spauda, eilė teptis pudra ir pintis kasytes atėjo televizijai.

Nors dar ir itin žiūrima, bet greit ir ji patemps lupytę, kai internetas pasakys: „Ai, kam tau ta reklama, ji vis tiek visus tik nervina, pasiimu sau.“ Ką tuomet daryt kanalų savininkams? Juk verslas dar 2009 m. (Didžiojoje Britanijoje) daugiau lėšų skyrė reklamai internete nei televizoriaus ekrane. Lietuva šių madų kol kas nesilaiko, nes 2010 m., palyginti su 2009-aisiais, reklamos sekundžių kiekis augo visus 20 proc., bet tai, žinoma, dar nieko nesako apie pelningumą.

Jau šiandien didžioji dalis pasaulio internete naršo žiūrėdami televizorių, tiksliau – pasileidę jį kaip foną. Besivystančios technologijos po truputį keičia vartotojų įpročius. Daugeliui nebeaktualu laukti norimo serialo ir žiūrėti jį su krūva reklamos, daug smagiau „atsipūsti“ ir net nebūtinai nelegaliai. Kasdien atsiranda tinklalapių ir bendrovių, siūlančių norimą televizijos turinį žiūrėti tada, kada jūs to norite, o ne kada televizija transliuoja. Anksčiau ar vėliau bus atsisakyta palydovinių, kabelinių ar įprastų antenų, nes visas turinys gebės atkeliauti internetu.

Milijonai vartotojų, šiandien perkančių „Sony“, „LG“ ar „Samsung“ televizorius, kartu gauna galimybę naršyti internete, žiūrėti „Youtube“ ar tiesiog įsistatyti savo USB atmintinę. Kuo televizorius „sumanesnis“, tuo mažiau žiūrima tradicinės televizijos, juk „Blip.tv“, „Hulu“ ir panašūs tinklalapiai siūlo krūvą įdomaus turinio visiškai nemokamai ar su mažu abonementiniu mokesčiu. Didelė dalis jų kol kas neveikia Lietuvoje, bet tai tik laiko klausimas.

Nepamirškime ir didžiųjų žaidėjų „Apple“ bei „Google“, turinčių savo viziją televizijos ateičiai. Kas laimės? Klausimas lieka kol kas neatsakytas, mat dar tik pradedama įsivažiuoti, be to, skiriasi plėtros strategijos. „Apple“, atnaujindama „Apple TV“, išmetė talpų vidinį standųjį diską ir siekia visą dėmesį sutelkti į televizoriaus ekrane rodomą vaizdo įrašą (kurį, be abejo, įsigyjate muzikos ir vaizdo parduotuvėje „iTunes“). O „Google TV“ platforma siekia į televizorių visiškai perkelti internetą, taip suteikdama galimybę naršyti po tinklalapius, prisijungti prie „Facebook“ ar „Twitter“. Vaizdo įrašus ji nukelia į paskutinę vietą.

Turint turinį, belieka susirinkti kapeikas iš vartotojų. Veikiausiai pastebėjote didėjantį kiekį reklamų „Youtube“ tinklalapyje? Jos rodomos ne kažkur šone, o pačiame vaizdo įraše. Ateityje tokių reklamų turėsime tik daugiau, juk „Youtube“ – sėkmingiausia netradicinė televizija, kurioje rasite ir naujienų, ir serialų, ir dar daug ko.

Pokyčiai ir reklama

Galime drąsiai teigti, kad televizijoje jau artimiausiu metu išvysime pokyčius, ištikusius spaudą. Vos per kelerius metus nutiko taip, kad kiekvienas norintysis galėjo tapti turinio kūrėju. Gimė šimtai tūkstančių tinklaraščių, dažnas jų nuolatinių skaitytojų skaičiumi lenkia visą krūvą leidinių, o pajamos iš reklamos po truputį didėja.

Kuo daugiau rasis internetinės televizijos, gebančios jus pasiekti telefone ar nešiojamajame kompiuteryje, tuo rečiau įsijungsite tikrąją. Juk žiūrėti naujienų laidą televizijos ekrane tas pat, kas skaityti dviejų dienų senumo laikraštį – viskas jau girdėta ir matyta. Jei gyveni JAV, tai bent matai keletą naujesnių serialų. O va Lietuvoje – kiekvienas „kultinis serialas“ JAV dažniausiai jau senai būna parodytas ir pamirštas. Nežinia, ką galvoja visiškai visi vartotojai, bet niekas nenuginčys, kad daugelis jų nori matyti „šviežienas“, o ne aidą iš jau prabėgusių dienų ar mėnesių. Ir tas „šviežienas“ nori matyti sau patogiu laiku. Tradicinė televizija to nesiūlo.

Galbūt spauda susijungs su televizija internete į vieną kratalą, leisiantį žiūrėti arba skaityti naujienas tiesiogiai (turiu galvoje ne trumpučius vaizdo įrašus naujienų tinklalapiuose). Galbūt kiekvienas pasuks savo keliu: viename tinklalapyje tik skaitysime, o kitame tik žiūrėsime. O gal galėsime nuklysti ne tik paskaityti Račo ar Užkalnio minčių, bet ir pažiūrėti jų transliuojamos televizijos programos! Sėdi kuris nors ponas prie stalo rimtu veidu ir žiūrovams pasakoja apie pasaulio ir Lietuvos margumynus it Čekuolis LRT ekrane. Projektai, tokie kaip „Čili.tv“, sėkmingai gyvuoja, į juos panašių tik daugės.

Su vaizdo transliacijomis eksperimentuoja ir mobiliojo ryšio operatoriai, siekiantys „parduoti“ vartotojams kuo daugiau duomenų jų išmaniesiems telefonams.

Grįžkime prie pajamų. Populiarėjant internetinei televizijai, vis didesnė verslo dalis sieks reklamuotis būtent ten, mat niekam ne paslaptis, kad tinklalapiai jau moka atpažinti savo vartotojus, žino, kiek jiems metų ir ką jie mėgsta, kur yra, tad kontekstinė reklama norimai auditorijai parenkama tiksliau nei tiesiog per televizoriaus ekraną. Įsidėjai reklamą į „Facebook“, o pastarasis jau ir mobiliuosiuose telefonuose, sumaniuosiuose televizoriuose. Lėšos, skiriamos reklamai internete, ir toliau auga, o pinigai, už kuriuos reklamuojamasi televizoriaus ekrane, mažėja.

Billas Gatesas yra pasakęs, kad po dešimties metų neliks jokio skirtumo tarp internetinės ir paprastos reklamos. Nebus atskirų sąvokų – liks tik reklama. Jo nuomone, ateityje visos informacijos formos – nuo filmų iki televizijos šou ir žinių laidų – bus platinamos per internetą, o reklama bus nukreipta į nedideles specifines vartotojų grupes.