Jasikevičius: „Nereikia varyti Dievo į medį, nugalėjome tikrai puikią komandą“

Geriausias rungtynes šių metų Europos čempionate sužaidęs Šarūnas Jasikevičius džiaugėsi pergale prieš galingą varžovą ir pernelyg nenorėjo sureikšminti neigiamų dalykų.

35 metų veteranas į Serbijos rinktinės krepšį per 18 minučių įmetė 14 taškų, atliko 7 rezultatyvius perdavimus, atkovojo 3 kamuolius ir surinko 15 naudingumo balų.

– Kai taip žaidžiate, turbūt neįmanoma pralaimėti? – žurnalistai po mačo paklausė Jasikevičiaus.
– Įmanoma, tačiau šiandien puolime žaidėme labai gerai. Vienas svarbiausių dalykų ir buvo rungtynių ritmas. Gynyboje mes nežaidėme gerai, praleidome daug taškų. Gal serbams davėme kiek per daug dovanų, kurių neturėjo būti, bet nereikia varyti Dievo į medį, nugalėjome tikrai puikią komandą. Svarbiausia, kad pagerinome žaidimą ir iškovojome reikalingą tašką.

– Galbūt trečiajame kėlinyje pajutote, kad esate fiziškai stipresni už serbus?
– Taip tikrai nemanau. Šiandien puolime žaidėme su labai gera disciplina, gerai vaikščiojo kamuolys, susikūrėme sau progų ir pataikėme. Nebūtų bėda, jeigu ir nebūtume pataikę, nes tai buvo bent jau logiški metimai. Toks gražus žaidimas prieš tokią stiprią komandą mums yra postūmis į priekį.

– Ar galima sakyti, kad nugalėtojų mentalitetas auga?
– Tokie skambūs posakiai man nepatinka. Svarbiausiai, kad mes maksimaliai susikoncentravome ir geriname savo žaidimą. Dabar nebelieka nieko kito, kaip tik viską greičiau užmiršti ir ruoštis kitam varžovui.

– Prieš mačą tikėjotės, kad viskas taip pasibaigs?
– Mes dirbame, stengiamės, turime gerų žaidėjų, trenerį, tai kodėl gi ne? Bet turime suprasti, kad viskas ateina iš mūsų pačių.

– Ar palaikymas Vilniuje geresnis nei Panevėžyje?
– Kad ir kokie geri būtų mūsų fanai, triukšmas labai daug priklauso ir nuo mūsų. Jeigu mes gerai žaidžiame, žmonės mus palaikys stipriau. Yra grupelė, kuri mus palaiko visada, o dauguma – kuomet mes gerai žaidžiame. Jie reaguoja į pozityvius dalykus, tačiau tai yra gyvenimas ir taip yra tiek klube, tiek rinktinėje. Visgi Vilniuje sirgaliai sėdi arčiau aikštės, jų neskiria trekas kaip Panevėžyje. Sirgaliai visada yra nuostabūs ir jie padaro savo darbą, suteikia mums postūmio, tačiau aikštelėje mes liekame tik penki prieš penkis.