Jei gėdijatės nuogumo

Žmonės, kuriems vien mintis, kad teks nusirengti matant kitiems, dažniausiai turi problemų ir sekso fronte. Iš tiesų dažniausiai tokios problemos priežastys, pasak specialistų, slypi vaikystėje.

Griežtosios močiutės ar darželio auklėtojos, norėdamos išvengti vaikų domėjimosi savo ir priešingos lyties kūnu, ir taip apsaugoti mus (o greičiau save) nuo galimų problemų dažnai aiškindavo, kad tai gėda ir negražu.

Turbūt prisimenate, kaip darželyje auklėtoja pietų miego metu neleisdavo laikyti rankų po antklode, o pačia siaubingiausia bausme neklaužadoms buvo grasinimas numauti kelnes prie visų vaikų.

Jei dar ir tėvai namuose nuogumą vadina gėda, jei mama persirengdama slepiasi nuo tėvo vonioje, vaikas neišmoksta natūraliai priimti nuogumo, o sulaukęs pilnametystės net negali pasakyti, kodėl jį taip trikdo nuogas kūnas, tuo pačiu ir kalbos apie seksą, ką jau kalbėti apie vaizdus.

Didelė tikimybė, kad ir suaugęs toks žmogus gėdysis nusirengti gydytojo kabinete, baseine ar kitoje vietoje, kur yra daugiau žmonių. Problemų gali kilti ir mielės fronte, kai teks nusirengti prieš mylimąjį/-ąją.

Kita priežastis, kodėl žmogų trikdo nuogumas, gali būti patirtos patyčios. Kaip žinia, vaikai esti žiaurūs: dažnai bendraamžių skaudžių pašaipų susilaukia anksčiau bręstantys vaikai.

Tam, kad įveiktumėte nuogumo baimę, reikėtų prisikapstyti iki jos priežasčių, pabandyti prisiminti, kokiu momentu tai įvyko, pabandyti išanalizuoti situaciją suaugusio žmogaus akimis. Negi tokia jau baisi ir nepataisoma buvo ta situacija?

Toks situacijos analizavimas padės jums natūraliau priimti nuogumą. Aišku, nesakome, kad tuoj pat žingsniuosite į nudistų pliažą, tačiau veidrodyje į save tikrai pažvelgsite kitomis akimis.