Ką būtina žinoti apie indus, arba kokiais nuodais gali būti pagardinta arbata

Įvairiaspalviai indai, daugybė rūšių dėžučių maistui, puodai – šiandien iš tiesų ne problema rasti namų rakandą pagal savo skonį ir poreikius. Tačiau, keičiantis indų dizainui bei paskirčiai, iškyla naujos grėsmės žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, retas kuris žino, kad nerūdijančio plieno induose negalima gaminti rūgščių patiekalų, kad įtrūkęs ar subraižytas puodelis netinkamas naudoti, pagaliau kad dėžutėje, skirtoje šaldytiems produktams, negalima laikyti salotų su majonezu.

Pagamintą maistą galima laikyti tik emaliuotuose ir ketaus puoduose

Anot Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) specialistų, dar visai neseniai aliuminio indai – puodai, puodeliai, dubenėliai, šaukštai – buvo beveik kiekvienoje Lietuvos virtuvėje. Aliuminis – plačiausiai Žemėje paplitęs metalas. Į žmogaus organizmą jis patenka per maistą, vandenį, vaistus, maisto priedus (pavyzdžiui, dažiklį E173), indus. Šis metalas kaupiasi visuose kūno audiniuose, kauluose. Yra įrodymų, kad su amžiumi aliuminio koncentracija didėja smegenų audiniuose. Per placentą aliuminis patenka į vaisių ir turi savybę ilgai išlikti organizme, kol nepasišalina su šlapimu.

Per didelis aliuminio susikaupimas organizme gali sukelti osteoporozę, neigiamai paveikti inkstus, centrinę nervų sistemą – pablogėja atmintis, didėja nervingumas, atsiranda polinkis į depresiją. Taip pat yra įtarimų, kad jis gali sukelti krūtų vėžį.

Aliuminio indai neoficialiai laikomi vienais kenksmingiausių. Tiesa, jei jie naudojami tinkamai, anot specialistų, sveikatai žalos nedaro. Pirmiausiai juos reikia tinkamai prižiūrėti. Svarbu nepažeisti tokių indų oksido plėvelės, todėl jų negalima šveisti valikliais, kurių sudėtyje yra abrazyvinių medžiagų, metaliniais šepečiais. Tai pat šių indų nepatartina naudoti labai ilgai, kadangi ilgainiui apsauginė plėvelė nusitrina ar susibraižo.

Aliuminio induose galima saugiai išsivirti makaronus, bulves, neriebią mėsą, žuvį, virti košes (be pieno). Tačiau juose nerekomenduojama gaminti daržovių patiekalų, ypač iš rūgščių ir marinuotų daržovių, virti sūrią žuvį, vaisių kompotus, virinti pieną. Jokiu būdu juose negalima laikyti vandens bei paruošto maisto.

„Parduotuvėse aliuminių puodų jau mažiau, tačiau tai dar pakankamai populiari prekė. Gaminant maistą tokiuose puoduose, reikėtų atsargiai elgtis su prieskoniais, kadangi juose gali būti medžiagų, ardančių puodo paviršių, dėl ko padidėja aliuminio migracija į maistą. Artimiausiam savo draugui patarčiau vengti aliuminio puodų“, - sakė VVSPT specialistė Žaneta Logutko.

Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį į emaliuotus puodus. Jei puodo vidus nepažeistas, jame galima saugiai gaminti ir vėliau laikyti maistą, tačiau tokių puodų naudoti negalima, jeigu emalės paviršius įtrūksta. Mat tuomet į maistą patenka klijai, kuriais emalė klijuojama, kitos cheminės medžiagos, juolab kad neretai šie puodai būna pagaminti iš to paties aliuminio.

Nerūdijančio plieno induose galima gaminti tik nerūgščius patiekalus, o paruoštą maistą būtina perkelti, pavyzdžiui, į emaliuotą ar keraminį indą. Mat vėstant maistui vyksta cheminės reakcijos, kurių metu metalas migruoja į maistą. Taip pat netinka patiekalams laikyti indai su nepridegančia danga. Tuo tarpu ketaus puoduose galima ir gaminti, ir laikyti maistą.

Specialistė patarė jokių puodų nešveisti metalinėmis šluostėmis, kad ir kokios jos būtų patogios. Kai paviršius subraižomas, visada yra tikimybė, kad metalo į maistą pateks daugiau.

„Puodo saugumą lemia jo kokybė. Skiriasi gamintojai, originalai ir padirbti produktai. Kokybiški produktai, aišku, brangesni, bet ir jų saugumo niekas šimtu procentų garantuoti negali, todėl pirkėjai turi būti atidūs. Parduotuvėje kiekvienas klientas turi teisę pasiteirauti administracijos, ar gaminys turi kokybės sertifikatą, iš kur jis atkeliavo. Šiuo metu prekybos centrai užversti daugybe įvairiausių lygio prekių ir ne kiekvienas gaminys patenka pas mus, rinkoje tikrai yra gaminių, kurie parduodami be mūsų išduotų pažymėjimų“, - teigė Ž. Logutko.

Nespalvoti puodeliai saugesni

Maisto gaminimui ir laikymui puikiai tinka ir keraminiai puodai, tačiau netinkamai išdegta keramika taip pat išskiria sunkiuosius metalus. Tas pats tinka ir paprastiems puodeliams. Mat glazūruotai keramikai spalva suteikiama naudojant įvairius metalus. Pavyzdžiui, mėlyna išgaunama įmaišant kobalto, žalia – chromo, raudona – geležies, juoda – kobalto, chromo ir mangano, geltona – švino ir chromo oksido.

Labai svarbu, kad keraminis indas būtų išdegtas ne žemesnėje nei 1170 laipsnių temperatūroje, o jo paviršius nebūtų pažeistas. Antraip maistas bus „paskanintas“ nepageidaujamais priedais. Tiesa, jų kiekiai nėra dideli ir nesukelia ūminio apsinuodijimo, tačiau metalai kaupiasi organizme ir gali lemti įvairius negalavimus ar tiesiog prastą savijautą. Specialistai ypač atidžiai pataria rinktis keramiką, iš kurios valgys vaikai.

Kaip teigė VVSPT specialistė Audronė Kriaučiūnaitė, neseniai Lietuvoje, įsigalėjo higienos norma, pagal kurią, kaip ir daugumoje kitų šalių, tiriama ne tik vidinė, bet ir išorinė gaminio pusė, kuri taip pat sėkmingai mus gali pamaitinti metalais. Pavyzdžiui, Lenkijoje buvo kilęs incidentas dėl auksinio puodelio kraštelio, kuriame buvo rastas padidintas pavojingų medžiagų kiekis.

„Kaip specialistė, vartotojams patarčiau naudoti baltus arba stiklinius puodelius. Piešinėliai bent jau neturėtų būti toje puodelio dalyje, prie kurios liečiamės lūpomis. Tačiau ir balto paviršiaus puodelis gali turėti nerekomenduojamų medžiagų, jei neišlaikyta deginimo temperatūra. Taip pat labai svarbu, kad šis puodelis nebūtų suvenyrinis, ypač perkant ne prekybos centruose. Reikėtų patikrinti, ar vidinė sienelė yra lygi, ar nėra jokių įtrūkimų, pasiklausinėti, kaip jis buvo gaminamas, ar namudininkas žino saugumo reikalavimus“, - sakė A. Kriaučiūnaitė.

Ar galima naudoti šaukštelio subraižytą puodelį? Anot specialistės, tyrimų nėra atlikta, tačiau tokiais atvejais visgi vertėtų nepagailėti pinigų naujam puodeliui, ypač jeigu vidiniame jo paviršiuje atsiranda gelsvas ar pilkšvas atspalvis.

Rūgščių ir riebių produktų negalima dėti į pirmą pasitaikiusį indelį

Dar viena daug painiavos kelianti prekė – plastikinės dėžutės maistui. Parduotuvėse įvairių dėžučių, indelių, kuriuose patogu laikyti ir nešiotis maistą, netrūksta. Tačiau A. Kriaučiūnaitė pataria pirmiausiai atidžiai perskaityti etiketę: ar tikrai indelis skirtas maistui, o ne, pavyzdžiui, siūlams susidėti.

Toliau reikia išsiaiškinti, kokiam maistui indelis skirtas. „Jeigu etiketėje parašyta, kad indas skirtas biriems produktams, tikrai nepatarčiau jame laikyti skystų, riebių, rūgščių produktų, nes nežinia, kaip jie sureaguos su medžiagomis, iš kurių indas pagamintas. Naudojant bet kokį maistui skirtą indą reiktų atkreipti dėmesį, ar nėra temperatūros apribojimų. Gali būti, kad jis tinkamas tik šaltiems produktams. Taip pat reikia pasižiūrėti, ar etiketėje parašyta, kad galima dėti į mikrobangų krosnelę“, - pasakojo specialistė.

Anot pašnekovės, ši informacija paprastai būna užrašyta labai mažomis raidelėmis, tačiau kartais apie paskirtį galima spręsti ir iš gaminio pavadinimo, pavyzdžiui: indelis šaldytiems produktams, indelis biriems produktams.

Taigi jei indelis skirtas šaldyti produktus, nereikėtų jame nešiotis sumuštinių ar dėti šilto maisto. Karšti produktai, riebesnis maistas yra grubesnės struktūros, kuri labiau skatina medžiagų išsiskyrimą iš plastiko. Tačiau jei indelį galima kaitinti mikrobangėje, jame galima drąsiai nešiotis ir sumuštinius, dėti maistą su padažais, daržoves ir pan. Sausą sumuštinį galima įsidėti ir į birių produktų indelį, tačiau į tokį indelį negalima dėti rūgščių produktų, pavyzdžiui, rūgščių vaisių. Tam tinka tik tokie indeliai, kurie leidžia sąlytį su rūgščia arba riebia terpe. Saugumo taisyklių reikia laikytis todėl, kad paprastai tyrimai dėl saugumo atliekami tik su tais produktais, kuriems indeliai skirti.

Pasak A. Kriaučiūnaitės, tie patys principai taikytini ir gėrimams. Jei norite įsipilti kompoto, sulčių, pieno ar arbatos, reikėtų įsigyti specialią talpą. Mineralinio vandens, gaiviųjų gėrimų buteliai tam netinka, nes dažniausiai jie yra vienkartiniai. Be to, jei butelio paskirtis laikyti vandenį, jis gali reaguoti su kitais skysčiais ir išskirti kenksmingas medžiagas.

Vasarą įprasta plastikinius butelius naudoti daug kartų, nuolat juos papildant vandeniu. Pašnekovė visgi pataria atsižvelgti į gamintojų nurodymą, kad jie yra vienkartiniai, ir šiam tikslui įsigyti gertuvę, geriausiai – metalinę.