Ką jaučia žmogus, kai miršta?

Ką jaučia mirštantis žmogus, kai suvokia, kad praranda sąmonę? Ar tą akimirką, kai gyvenimas baigiasi, įvyksta kas nors netikėto? Šie ir kiti klausimai kankino filosofus ir mokslininkus ištisus šimtmečius, mirties tema neduoda žmonėms ramybės iki šiol. Žmonės miršta įvairiomis aplinkybėmis, bet pagrindinė mirties priežastis – deguonies stygius smegenyse. Užtenka vos 10 sekundžių, kad žmogus prarastų sąmonę, o mirtis ištinka po kelių minučių.

Du trečdaliai nuskendusių aukų – geri plaukikai

Tai, kaip greitai žmogus nuskęsta, lemia keli faktoriai, įskaitant jo sugebėjimą plaukti ir vandens temperatūrą. „D.Britanijoje, kur vanduo nuolat šaltas, 55 proc. žmonių nuskęsta atviruose vandens telkiniuose dažniausiai 3 metrus nuo kranto. Du trečdaliai aukų paprastai būna geri plaukikai. Tačiau žmogus į pražūtingą situaciją gali patekti tiesiog per kelias sekundes“, – sakė Portsmuto universiteto fiziologas ir ekspertas Mike Tiptonas.

Anot jo, paprastai, kai auka suvokia, kad tuoj tuoj panirs po vandeniu, pradeda panikuoti ir iš visų jėgų stengiasi išsilaikyti vandens paviršiuje. Stengdamasis kiek galima giliau kvėpuoti skęstantis žmogus nesugeba prisišaukti pagalbos. Šis procesas tęsiasi nuo 20 iki 60 sekundžių.

Kai galų gale auka panyra po vandeniu, ji neįkvepia nuo 30 iki 90 sekundžių. Po to kažkiek oro įkvepia kartu su vandeniu. Žmogus užsikosti ir tada jau įkvepia daug vandens, kuris pripildo plaučius. Tada nesąmoningai ima susitraukinėti raumenys – įvyksta gerklų mėšlungis, vadinamas laringospazmu.

Skęstantis žmogus jaučia lyg jo krūtinė degtų ir būtų plėšiama. Dėl deguonies stygiaus jis praranda sąmonę, po to sustoja širdis ir miršta smegenys.

Delsimas dažnai kainuoja gyvybę

Amerikos medicinos specialistai vartoja terminą „holivudinis širdies priepuolis“ – kai žmogus pajunta netikėtą skausmą širdyje ir staiga nukrenta. Vis dėlto amerikiečių kardiologai tvirtina, kad taip nutinka palyginti retai. Dažniausiai miokardo infarktas vystosi lėtai, o prasideda nuo pakenčiamo diskomforto.

Bendras požymis – skausmas krūtinėje, kuris gali tęstis ilgai arba netrukus išnykti. Taip prasideda širdies raumens kova dėl gyvybės. Skausmas taip pat gali būti juntamas galvoje, gerklėje, nugaroje, pilve ir rankose. Kiti požymiai: silpnumas, pykinimas (šleikštulys) ir šalto prakaito pylimas.

Kardiologų tvirtinimu, blogiausia, kad dauguma tokius požymius jaučiančių žmonių neskuba kreiptis į gydytojus pagalbos. Vidutiniškai žmonės uždelsia nuo 2 iki 6 valandų.

Moterims sudėtingiau, kadangi jos dažniau jaučia silpnumą, pereinantį į galvos skausmą ar pykinimą, bet nekreipia į tai dėmesio. O delsimas dažnai kainuoja gyvybę. Daug žmonių, mirštančių nuo širdies priepuolių, paprasčiausiai nespėja nuvažiuoti iki ligoninės. Dažniausiai faktinė mirties priežastis – širdies aritmija.

Aorta – pagrindinė arterija

„Kaip greitai ištiks mirtis nukraujavus, priklauso nuo žaizdos“, – sakė Kalgario universiteto (Kanada) mokslininkas Johnas Kortbickas. Anot jo, jei pažeidžiama aorta – pagrindinė arterija, einanti iš širdies, – žmogus miršta nukraujavęs per kelias sekundes. Dažniausiai taip įvyksta, kai žmogus krenta iš didelio aukščio, arba sunkioje automobilio katastrofoje.

Mirtinai nukraujuoti galima ir po kelių valandų, jei pažeidžiama kita arterija arba vena. Suaugęs žmogus vidutiniškai turi 5 litrus kraujo. Netekęs pusantro litro jam atsiranda silpnumo jausmas, apima nerimas ir nuovargis, pradeda troškinti, bet dažniausiai žmogui ima svaigti galva ir jis praranda sąmonę.

Žūsta ugnyje apsinuodiję

Per gaisrą karšti dūmai ir ugnis degina plaukus, antakius, gerklę ir kvėpavimo takus, kvėpuoti žmogui darosi vis sunkiau. O karščiui sudirginus odos nervus, apima nepakenčiamas skausmas.

Kai nudegimo plotas didėja, skausmas kiek sumažėja, tačiau ne visiškai. Trečio laipsnio nudegimas ne toks pavojingas, kaip antro laipsnio, kadangi paviršiniai nervai stipriai pažeidžiami.

Įdomu tai, kad kai kurie žmonės, net būdami stipriai apdegę, nejaučia skausmo tol, kol jie dar yra pavojuje ar gelbėja kitus. Kai tik adrenalinas ir šokas kiek atslūgsta, staigiai atsiranda stiprus skausmas.

Tačiau dauguma žmonių gaisruose žūsta apsinuodiję nuodingomis medžiagomis arba užtroškę dūmuose dėl deguonies stygiaus. O kai kurie tiesiog neprabunda.

Per gaisrą žmonės jaučia stiprų galvos skausmą ir mieguistumą, po kiek laiko jie praranda sąmonę. Kaip greitai visa tai nutinka, priklauso nuo gaisro apimties ir anglies monoksido koncentracijos ore.

Giljotina – tobuliausia mirties technologija

Mirties bausmė – viena iš pačių greičiausių ir mažiausiai skausmingų būdų mirti, jei bausmės vykdytojas – kvalifikuotas profesionalas, o nuteistasis sėdi nejudėdamas.

Teigiama, kad tobuliausia mirties bausmės technologija – giljotina. Nuo 1792 metų tokia priemone naudodavosi Prancūzijos revoliucionieriai jakobinai. Ji buvo laikoma pakankamai humaniška palyginti su kitais gyvybės atėmimo metodais.

Tačiau, kai žmogui nukertamos nugaros smegenys, jis nepraranda sąmonės iš karto. Norėdami tai išsiaiškinti amerikiečių mokslininkai 1991 metais atliko tyrimą su pelėmis. Buvo nustatyta, kad pelių smegenys, nukirtus galvą, dar 2,7 sekundes lieka gyvos dėl deguonies buvimo galvos kraujotakoje. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad žmonėms toks laikas prilygsta maždaug 7 sekundėms. T.y. nukirtus galvą būtent tiek laiko žmogus dar mato ir girdi.

Jei žmogus po giljotina patenka nesėkmingai, šie pojūčiai gali tęstis ilgiau. Anot rašytinių šaltinių,1541 metais nepatyręs budelis, atlikdamas mirties bausmę Solsberio grafienei Margaret Paul, padarė gilią žaizdą petyje, o ne kakle. Remiantis kai kuriais šaltiniais, ji pašoko nuo giljotinos ir pasileido bėgti. Budelis persekiojo grafienę ir smogė 11 kartų, kol ji mirė.

Dėl elektros iškrovos sustoja širdis

Dažniausia mirties nuo elektros iškrovos priežastis – aritmija, po kurios sustoja širdis. „Patyręs elektros iškrovą žmogus dar maždaug 10 sekundžių būna be sąmonės“, – sakė Rašo medicinos universiteto (Čikaga, JAV), Kardiologijos centro kardiologas, profesorius Richardas Trohmanas. Anot jo, atliktas tyrimas parodė, kad dėl elektros smūgio 92 proc. žmonių miršta nuo aritmijos.

Jei elektros įtampa aukšta, tai žmogus praranda sąmonę beveik akimirksniu ir patiria neskausmingą mirtį, nes elektros iškrova pereina per smegenis ir širdį. Ar iš tikrųjų būtent taip ir įvyksta, mokslininkai dar ginčijasi.

Našvilio universiteto (Tenesio valstija) mokslininkas, biofizikas Johnas Wiswa tvirtina, kad stori ir izoliuoti kaukolės kaulai smegenis nuo elektros iškrovos gali apsaugoti, tačiau auka dažnai miršta dėl smegenų perkaitimo ar uždusus, kai nuo karščio paralyžiuojami kvėpavimo takai.

Žmogus neišgyvens, jei kris žemyn galva

Nukristi nuo aukšto pastato – vienas greičiausių būdų mirti. Tačiau auka turi kristi maždaug 200 km per valandą greičiu ir bent iš 145 metrų aukščio.

Vokiečių mokslininkai tyrė mirtimi pasibaigusius žmonių kritimus Hamburgo mieste. Paaiškėjo, kad 75 proc. aukų mirė per pirmąsias sekundes ar minutę, o mirties priežastis priklauso nuo nukritimo vietos ir žmogaus padėties. Tyrėjai išsiaiškino, kad nė vienai aukai nėra galimybės likti gyvai, jei krentama žemyn galva.

1981 metais amerikiečių mokslininkai išanalizavo 100 atvejų, kai žmonės užsimušė nušokę nuo žinomiausio tilto San Franciske, kurio aukštis 75 metrų. Tyrėjai išsiaiškino, kad iki panyrant į vandenį greitis siekia 120 km per valandą.

Nušokęs nuo šio tilti žmogus miršta akimirksniu. Vadinasi, žmogus iš esmės nespėja nieko patirti. Mirties priežastis dažniausiai būna įtrūkę plaučiai, plyšusi širdis, pažeista kraujotakos sistema arba lūžę šonkauliai.

Nusisukdavo sprandą

Dažniausiai žmogus išeiti iš gyvenimo nusprendžia pasikardamas. Tada virvė suspaudžia trachėją ir arteriją, vedančią į smegenis. Žmogus praranda sąmonę per 10 sekundžių. Tačiau daug kas priklauso ir nuo to, kaip užneriama kilpa. Būna, kad pasikorėliai „šoka“ kilpoje kelias minutes, o kai kuriais atvejais – net 15 minučių.

1868 metais Anglijoje buvo paplitęs vadinamasis „ilgo kritimo“ metodas. Savižudžiai kabindavosi ant ilgesnės virvės, taip krentant padidėdavo greitis ir žmogus akimirksniu nusisukdavo sprandą.

Mirtinos trijų preparatų injekcijos

JAV, Oklahomos valstijoje, 1977 metais nusikaltėliams kaip mirties bausmė pradėtos naudoti mirtinos injekcijos.

Į nusikaltėlio organizmą iš karto būdavo įleidžiami trys preparatai: iš pradžių – nuskausminantį preparatą tiopentalį, kad žmogus nepatirtų skausmo, paskui – kvėpavimą paralyžiuojantį pancuroniumą ir kalio chloridą, nuo kurio greitai sustoja širdis.

Dekompresija – nardytojų mirties priežastis

Dėl dekompresijos – slėgio sumažėjimo – dažniausiai mirštama nardant labai giliai arba jeigu skafandras pasidaro nesandarus. Kai oro slėgis netikėtai sumažėja, oras plaučiuose išsiplečia ir pradeda plėšti plonuosius audinius. Situacija pablogėja, jei auka pamiršta iškvėpti arba kvėpavimą pamėgina sulaikyti.

Žmonės, likę gyvi po patirtos dekompresijos, – dažniausiai tą patiria lėktuvų pilotai ir narai – sakė, kad tuo metu pajuto staigų ir stiprų skausmą krūtinėje bei negalėjo įkvėpti. Maždaug po 15 sekundžių jie prarado sąmonę.