Kaip mus paveikė vaikystė ir kaip tai pakeisti
delfi.lt [Slapukė]
Šiais laikais labai madinga gilintis į savo vaikystę, analizuoti įvykius, kurie turėjo įtakos mūsų asmenybės raidai ir formavimuisi. DELFI.lv pataria nepasiduoti nemalonių prisiminimų poveikiui ir savigailai, o verčiau pamėginti patiems pakeisti savo gyvenimą.
Gebėjimas priimti sprendimus
Jei tėvai jus pernelyg globojo – nesvarbu, ar iš meilės jums, ar tiesiog norėdami kontroliuoti, – kaip teigia JAV psichologė Laura JJ Dessauer, labai didelė tikimybė, kad suaugę jūs tapote neryžtingi. Jums neleido patiems nuspręsti, ką rengtis, jokiu būdu neleisdavo rinktis, ką valgyti (bijojo išlepinti). Tėvai neleido jums patiems rinktis draugų (pavyzdžiui, neleisdavo žaisti su tuo berniuku, nes ji chuliganas). Už jus nusprendė, kokiu muzikos instrumentu grosite ir kokį būrelį lankysite. Už jus išrinko sporto šaką, kurios treniruotes lankėte ir net, prisipažinkite, universitetą, į kurį įstojote. Visa tai nulėmė ne tik tai, kad dabar, kai jau suaugote, jums iškyla problemų kaskart, kai reikia priimti savarankiškus sprendimus, bet ir visuose žmogiškuose santykiuose jūs renkatės tokius draugus, kolegas, viršininkus ar mylimuosius, kurie gali ir nori jus kontroliuoti. Tokiu būdu jūs mėginate perkelti sunkią sprendimų priėmimo naštą ant aplinkinių pečių.
Savo vaikystės pakeisti jūs negalite, bet galite pabandyti ją ignoruoti.
Pamėginkite savarankiškai priimti nedidelius sprendimus ir palaipsniui didinkite dozę. Pradėkite patys kontroliuoti savo gyvenimą.
Gebėjimas prisirišti
Mūsų kultūroje mamos ir vaiko santykiai tradiciškai laikomi svarbesniais ir gilesniais, nei vaiko santykiai su tėvu. Tačiau dr. Nurit Nahmani tyrimai parodė, kad būtent nuo mažylio santykių su tėvu priklauso jo gebėjimas vėliau gyvenime užmegzti santykius su partneriu.
Jei vaikystėje jūsų santykiai su tėvu buvo pagrįsti meile ir pasitikėjimu, suaugusiame gyvenime jums bus daug paprasčiau sutikti tinkamą žmogų, įsimylėti ir gyventi su tuo žmogumi ilgai ir laimingai. Ir atvirkščiai, jei santykiai su tėvu buvo paviršutiniški arba blogi, ko gero jums dabar sunku arti prisileisti kitą žmogų. Įdomu tai, kad žmonėms, kurie suaugę susitaiko su savo tėvu, ima labiau sektis asmeniniame gyvenime. Tad eikite ir susitaikykite, pataria Gazeta.ru.
Gebėjimas priimti naujus ir neįprastus dalykus
Australų psichologas Markas Nielsenas atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad žmonės, kurie vaikystėje mėgdžiojo savo tėvus, suaugę būna atviresni naujiems ir neįprastiems dalykams. Mėgdžiodamas tai, kaip mama gamina vakarienę arba kaip tėvas taiso mašiną, vaikas gauna labai svarbių žinių – net jei nesupranti, kokia yra kiekvieno atskiro veiksmo prasmė, gali būti tikras, kad prasmė tikrai yra.
Trumpai tariant, vaikas nežino, kodėl tėtis ima eilinį atsuktuvą ir suka nesuprantamą detalę, bet galiausiai pamato, kad po kelių tokių veiksmų automobilis užsivedė. Taip vaikas išmoksta, kad net jei nesupranti, kodėl žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi, tai dar nereiškia, kad jų elgesys blogas ar beprasmiškas.
Vaikai, kurie vaikystėje mėgdžiojo tėvus, užauga labiau tolerantiški kitiems ir išradingesni – jie pasirengę atlikti daug rizikingų ir aplinkiniams nesuprantamų veiksmų, tikėdamiesi rezultato. Jie nebijo naujų dalykų.
Mokėjimas teisingai įsiminti, kontroliuoti savo emocijas, nemeluoti ir daryti kelis darbus vienu metu
Visų šių svarbių gebėjimų, anot didelio masto tyrimą atlikusios dr. Nancy S. Buck, neturi tie suaugę žmonės, kurie vaikystėje buvo mušami. Fizinės bausmės neskatina vaiko geriau elgtis - mušamas vaikas išmoksta tik išsisukinėti, slėpti blogą elgesį ir geriau meluoti.
Patyrusios traumą smegenys, kad apsigintų, ima modifikuoti prisiminimus, ir šis paleistas mechanizmas nesustoja, net kai jokios grėsmės nebelieka. Tai yra, net kai vaikas suauga, informaciją jis prisimena blogiau, ir ji būna iškreipta.
Taip pat suaugusieji, kurie vaikystėje buvo mušami, nesugeba kontroliuoti savo emocijų, todėl dažnai serga depresija.
Ir, svarbiausia – suaugusieji, kurie vaikystėje patyrė traumą, visiškai nesugeba vienu metu daryti kelių darbų. Net tokių paprastų dalykų, kaip kalbantis telefonu rištis batų raištelius, jau nekalbant apie sudėtingesnius veiksmus.
Mokslininkai mano, kad būtent dėl šios priežasties vaikai, kurie vaikystėje buvo mušami, suaugusiame gyvenime retai pasiekia karjeros aukštumų profesijose, kurios reikalauja kontroliuoti kelis dalykus vienu metu (pavyzdžiui, skrydžių kontrolės punkto dispečerio arba chirurgo).
Svarbiausia, ką galima patarti šiuo atveju – niekada, niekada nekartokite šios nepataisomos savo tėvų klaidos.
Gen. time: 0.0191
© xneox.com