Kaip padėti sielvartaujančiam draugui?

„Neliūdėk.“ Šiuos žodžius dažniausiai norime pasakyti mylimam žmogui, kuris kenčia dėl artimo mirties, iširus santuokai ar ištikus kitai bėdai. Mūsų ketinimai, be abejonės yra geri: mes tik norime padaryti galą draugo kančioms.

Tačiau pasak Russell Friedman, „Grief Recovery“ Instituto direktoriaus pavaduotojo, tai paskutinis dalykas ką turėtume daryti. „Sielvartas yra normali organizmo reakcija į praradimą, o jaustis prislėgtam ir liūdnam atitinkamoje situacijoje yra netgi sveika“, – tikina Friedman.

Žemiau Friedman pateikia kelis patarimus, kaip suteikti mylimam žmogui emocinę ir fizinę pagalbą sunkiausiais jo gyvenimo momentais.

1. Sužinokite, kas atsitiko. Galbūt ir jausitės nepatogiai klausinėdami ar primindami sielvartaujančiam draugui apie nutikusią nelaimę, tai padaryti būtina. „Liūdinčiam draugui reikia ir jis netgi nori būti išklausytas apie tai kas atsitiko“, – sako Friedman.

2. Duokite rimtus ir vertingus patarimus. Raminamieji žodžiai, tokie kaip „ji nugyveno visavertį gyvenimą“ arba „jam šiuo metu bus geriau“ netiesiogiai ragina draugą įveikti liūdesį. Stenkitės kalbėti nuoširdžiai: „net neįsivaizduoju kaip tu šiuo metu jautiesi“, „nežinau net ką pasakyti“ arba „labai užjaučiu“.

3. Palengvinkite jo kasdieninius darbus. Sąmoningai ar ne, kiekvienas gedintis žmogus praleidžia daug laiko atgamindamas visas detales, susijusias su prarastu žmogumi. Neleiskite mintims jo užvaldyti ir padėkite jam grįžti į normalų gyvenimą. Eikite su juo apsipirkti, drauge aplankykite artimuosius, pasirūpinkite jo/jos vaikais, padėkite prižiūrėti naminius gyvūnus ir t.t. Jei jūsų santykiai išties artimi, laidotuvių metu galite kalbėti jo/jos vardu.

4. Nepradinkite po laidotuvių. „Didžiausia našlių širdies priepuolio tikimybė yra praėjus 7-10 dienų po laidotuvių“, – sako Friedman. Praėjus visam laidotuvių sąmyšiui, svečių priėmimui, namų tvarkymui ir kitiems darbams gali prasidėti depresija. Aplankykite draugą, dažniau palaikykite jam kompaniją (patartina net iki 6 mėnesių), kol ji/jis apsipras su netikėtais gyvenimo pokyčiais.

5. Neverskite žmogaus atvirauti. Kiekvienas sielvartaujantis yra skirtingas. Kai kurie žmonės niekada nenorės apie savo jausmus kalbėti nei su jumis, nei su kuo kitu. Tokiu atveju – „tebūnie“. Vietoje nemalonių klausimų, pasiūlykite ką nors nuveikti, apsvarstykite, kokie interesai jus sieja. „Padarysite didelę paslaugą tiesiog būdami draugu“, – sako Friedman.

6. Supraskite įspėjamuosius ženklus. Jei jūsų draugas turi miego ar mitybos sutrikimų, negali susikaupti darbe ar mokykloje, tampa vis labiau atsiskyręs – „ metas apie tai prabilti. Friedman pataria pradėti pokalbį taip: „Aš dėl tavęs labai jaudinuosi. Norėčiau tau padėti ir atmink, jei norėsi pasikalbėti, visada esu šalia.“