Kiek pieno pieniškose dešrelėse, arba kam apskųsti įtartiną etiketę?

http://images.alfa.lt/6206/20/84.jpg

„Natūrali varškė“, „naminis pienas“, „pieniškos dešrelės“ – tai tik keli etiketėse rašomų produktų apibūdinimų pavyzdžiai. Ar galima pieno perdirbimo įmonėje išpilstytą pieną vadinti naminiu? O dešreles pieniškomis?

Yra paprastas būdas tai išsiaiškinti. Pavyzdžiui, nufotografuoti įtarimų sukėlusio produkto etiketę ir atsiųsti nuotrauką bei trumpą komentarą vartotojų organizacijoms – kad ir Lietuvos vartotojų institutui (LVI).

Lėšų iš biudžeto negaunančios visuomeninės organizacijos tinklalapyje vartotojai.lt yra skelbiamos nufotografuotos etiketės ir specialistų komentarai.

Taip sužinome, kad mums rūpimu, pavyzdžiui, natūralios grūdėtos varškės, klausimu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nustatė ženklinimo pažeidimą ir nurodė gamintojui nevartoti žodžio „natūrali“ ženklinant produktą. Reiktų savaime suprasti, turėtų būti natūralus, o ne dirbtinis produktas.

Pienas naminiu ne iš karvutės, o iš tetrapako (suprask – perdirbtas) gali būti vadinamas naminiu, jei šis žodis yra užpatentuoto prekės ženklo dalis.

O štai dėl pieniškų dešrelių – toks apibūdinimas, pasirodo, tinkamas. Žinoma, jeigu produkte yra pieno miltelių.

Lietuvos standartas LST 1919:2003 leidžia virtų dešrų ir dešrelių pavadinime rašyti „pieniškos“, jei jų sudėtyje yra iki 3 proc. pieno miltų. Minimalus būtinas pieno miltų kiekis nėra apibrėžtas, todėl prikibti net ir tam tikru konkrečiu atveju, kai dešrelėse yra tik 0,7 proc. pieno miltų, negalima. Bent jau taip VMVT specialistai pakomentavo susirūpinusiam vartotojui, atsiuntusiam pieniškų dešrelių etiketės nuotrauką minėtai vartotojų gynimo organizacijai.

Vartotojai gamintojus paveikti gali

Jau pusmetį „veikianti“ LVI iniciatyva „Atsiųsk netinkamą etiketę“ atkreipė ir vartotojų, ir gamintojų dėmesį. Dėmesį atkreipti neužtenka, todėl smalsu, kuo baigiasi tų įtartinų etikečių tyrimai, ar vartotojas gali kaip nors paveikti gamintoją, kad šis arba pakeistų etiketę, arba produkto sudėtį?

„Mūsų praktika rodo, jog galima ir tai vyksta“, – tvirtina LVI prezidentė Zita Čeponytė, sakydama, jog kai kuriais atvejais po vartotojo skundo ir specialisto išaiškinimo gamintojai pakeitė netikslias ir vartotojus klaidinančias etiketes.

„Maisto pirkėjų nėra tiek daug, ir jų mažėja, o konkurencija yra pakankamai didelė, galbūt tai yra viena iš priežasčių, kad gamintojai atsižvelgia į skundus ir jautriai į juos reaguoja. Kartais gauname ir iš gamintojų klausimų dar prieš jiems parengiant etiketę, ar bus gerai, ar neklaidins vartotojų, jei parašysime taip ir taip, arba pakomentuoja, kodėl etiketėje nurodė būtent taip, o ne kitaip“, – nupasakojo gamintojų reakciją į gaunamus vartotojų nusiskundimus Z. Čeponytė.

Tiesa, ji pripažino, kad tokių įmonių nėra daug.

LVI pastebi, jog dažniausiai skundžiamasi mėsos produktų etiketėmis.

Nuo rudens – griežtesnės ženklinimo taisyklės

Atsiųstose ne maisto produktų etikečių nuotraukose vartotojai taip pat fiksuoja, kad informacija užsienio kalba neatitinka pateiktosios lietuvių kalba: pavyzdžiui, etiketėje anglų kalba teigiama, kad nagų priežiūros priemonė netinkama naudoti su įprastiniu laku, o lietuvių kalba – nurodoma atvirkščiai, arba, pavyzdžiui, burnos skalavimo skystyje lietuvių kalba nuslėpta tikroji jo sudėtis, nepažymėtos tokios sudedamosios dalys kaip parabenai bei kitos sintetinės medžiagos.

Rudenį turėtų įsigalioti naujos etikečių ir produktų ženklinimo taisyklės. Jose bus nustatytas minimalus privalomas užrašų raidžių dydis: ne mažiau kaip trys milimetrai. Taip pat privaloma ant fasuoto maisto etikečių ne tik nurodyti maistingumą – energetinę vertę, riebalų, angliavandenių, cukraus ir druskos kiekį, bet ir rekomenduojamas šių medžiagų dienos normas.

Etiketės su šia informacija privalomai turės būti klijuojamos ant pakuotės priekio, kad būtų lengvai matomos prekei gulint lentynoje. Visi maisto produktai, turintys alergenų, labiausiai riešutai, pienas, žuvis, garstyčios, privalės būti paženklinti ne tik ant pakuočių – informacija apie tai turės būti pateikiama ir restoranuose bei kavinėse.

Vokietijoje – ne visuomeninė, o valstybinė iniciatyva

Praėjusią savaitę Vokietijoje pradėjo veikti tinklalapis, skirtas susekti klaidingą informaciją maisto produktų etiketėse.

Tinklalapis lebensmittelklarheit.de kviečia Vokietijos vartotojus skelbti informaciją, jeigu jie mano aptikę produktą, kurio etiketėje klaidingai nurodytos sudedamosios dalys arba jų kilmė.

Tinklalapį, kurį finansuoja Vokietijos žemės ūkio ir vartotojų reikalų ministerija, jau ėmė kritikuoti šalies ūkininkai ir perdirbėjai, nes susirūpino, kad jų produktai gali būti „negailestingai kalami prie gėdos stulpo“, skelbiama „Deutsche Welle“ naujienų portale.

Vokietijos žemės ūkio ir vartotojų reikalų ministrė Ilse Aigner tikisi, kad taip bus užkirstas kelias galimiems skandalams, kai paaiškėja, kad, pavyzdžiui, sūris ant picos pagamintas ne iš pieno, o iš sojos, ar kad ant jos esantys mėsos gumuliukai sulipinti, kad atrodytų kaip kumpis.

Jos galva, kadangi vartotojų teisių gynėjai negali visur ir visko patikrinti, vartotojai patys turi turėti galimybę pranešti apie įtartinus maisto produktus naujam portalui.

„Vokietijos prekybos centruose yra per 200 000 įvairių maisto produktų, kasmet sukuriama po dar 10 000 naujų produktų, tad visuomet yra pilka zona, nereguliuojama įstatymų. Štai čia interneto portalas ir gali pasitarnauti greičiau iškeldamas problemas ir pagreitindamas naujų taisyklių atsiradimą“, – sakė I. Aigner.

Tinklalapį administruojanti ekspertų grupė fiksuoja gaunamus skundus, juos tikrina ir, kai reikia, susisiekia su gamintojais, kad šie pakeistų arba produktą, arba jo etiketę. Priklausomai nuo bendrovės reakcijos, ekspertai tuomet arba nurodo, jog produktas apgavikiškas, arba tai, jog jis buvo pakeistas, kad atitiktų maisto saugos reikalavimus.

„Mes suinteresuoti sąžininga diskusija. Tikiuosi, kad ateityje informacija vartotojams prekybos centruose bus geresnė ir kad mes gausime įrodymų, kad sprendimų priėmėjai galėtų keisti taisykles“, – sakė Gerdas Billenas, lebensmittelklarheit.de portalo vadovas.

Jis patvirtino, 10 kompanijų pakeitė etiketes dar prieš paleidžiant vartotojų teises ginantį tinklalapį – esą tai ženklas, kad vartotojai dabar turi daugiau galių, kad maistas būtų saugus nei bet kada anksčiau.