Kodėl bėga laikas?

Laiko suvokimas – subjektyvus dalykas, priklausantis nuo daugelio faktų. Vieni laikotarpiai gali atrodyti trunkantys amžinybę, kiti – trumpi lyg akimirksnis.

Pavyzdžiui, nerimo ar baimės akimirkos tampa kankinamai ilgos. Kyla klausimas, ar įmanoma išmokti kontroliuoti laiko suvokimą ir tokias nemaloniai ilgas akimirkas sutrumpinti, t. y. įsakyti smegenims neprailginti jų suvokimo.

Tokia laiko suvokimo subjektyvumo problematika besidomintis tyrėjas van Wassenhove su kolegomis nusprendė tai išmatuoti. Mokslininkai atliko eksperimentą: jie paprašė dalyvių nustatyti laiką, kurio metu ekrane buvo matomi juodi taškai.

Mokslininkus itin nustebino laiko pojūtis, kai taškas buvo didinamas ir judėjo stebėtojo kryptimi. Tokiu atveju eksperimento dalyviams atrodė, jog taškas ekrane yra daug ilgiau nei buvo iš tikrųjų. Tuo metu, kai taškas juda priešinga kryptimi – nuo stebėtojo – jokio laiko „prailginimo“ ar „sutrumpėjimo“ nepastebėta.

Visgi, nors iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, jog tokio netikslaus laiko nustatymo priežastis – vien judesio pasekmė, taip toli gražu nėra. Tyrėjai naudojo įrenginį, rodantį funkcinį magnetinį rezonansinį smegenų vaizdą, kuriuo buvo galima nustatyti, kaip smegenys skirtingai reaguoja į taško tolinimą ar artinimą.

Paaiškėjo du įdomūs dalykai. Pirmiausia, smegenų vidurinė dalis buvo aktyvesnė, kai objektas didėjo ir artėjo. Šios srities didesnis aktyvumas taip pat pastebėtas tyrimuose analizuojant asmens savivertę ir kitų vertinimą. Šiose situacijose smegenys mąsto apie žmogų, jo planus, veiklą, žmogaus ryšį su pasauliu.

Antra, buvo atskleista, kad atitraukiant tašką, jam mažėjant, tampa aktyvesnė žmogaus smegenų kairioji pusė, susijusi su emocijomis. Besitraukiantį objektą imame suvokti kaip negąsdinantį, skatinantį atsipalaiduoti.

Dalis mokslininkų yra tokios teorijos šalininkai, pagal kurią energijos, sunaudotos galvojimui ir patyrimui, kiekis koreliuoja su laiko trukmės suvokimu. Paprastais žodžiais tariant, kuo daugiau smegenys galvoja apie įvykį, tuo lėčiau eina laikas.

Kai kažkas ima judėti žmogaus kryptimi, jam tai tampa svarbiau, jis susikoncentruoja į artėjantį objektą ir nustumia į antrą planą tolstantį objektą. Smegenims tiesiog reikia laiko pasiruošti artėjančiam objektui.

Emocijos, tokios kaip baimė ar džiaugsmas yra panašios kaip objekto judėjimas žmogaus link – jos „ištempia“ laiką.

Kuo tokie rezultatai gali būti naudingi žmogui? Jie atskleidžia, kad žmogaus subjektyvus laiko suvokimas priklauso nuo trijų susijusių dėmenų: tikros laiko trukmės, pojūčio dėl įvykio ir įvykio artėjimo lūkesčio.

Pirmajam dėmeniui žmogus negali daryti įtakos, tačiau likusius du galima išmokti valdyti.