Kodėl laimingoje santuokoje išlieka pirmosios meilės prisiminimai?

Kodėl laimingoje santuokoje išlieka prisiminimai pirmosios meilės? Gyvenu laimingoje santuokoje jau 26 metus. Tikrai esu visapusiškai laiminga. Užauginti vaikai. Visos atostogos ir laisvalaikiai praleidžiami tik kartu. Visos gyvenimiškos problemos sprendžiamos kartu. Rimtų nuoskaudų ar barnių net nėra buvę. Aš esu įsitikinusi, kad neverta švaistyti brangaus gyvenimo laiko tokiems niekniekiams.

Tolerancija, pagarba ir aistringa meilė su vyru mūsų santuokoje visus tuos metu. Bet kodėl sapnuose, mintyse, sezono kaitoje, kai gamta pakutena visus žmoniškus jausmus, mane lanko tas pirmasis vaikinas, kuris mane sužavėjo?

Su juo buvo tik keli bučiniai ir nieko daugiau. Jokios kūniškos aistros ar bendro gyvenimo nebuvo. Tačiau tas žmogus manęs nepalieka. Kodėl?

Praėjus 28 metams visai atsitiktinai susitikom. Jis pasikeitęs drastiškai. Mintyse pasidžiaugiau, kad gyvenu ne su juo, o su esamu savo vyru. Po to pamaniau, kad tas susitikimas padės atsikratyti to, kas man neduoda ramybės. Bet, ne. Pasirodo viskas tik paaštrėjo. Romantiškai vakarieniaujant su sutuoktiniu - mintyse vaidenasi jis, po aistringo sekso - sapnuoju jį. Kažkoks marazmas. Bet juk aš juo nusivyliau. Kodėl jis manęs nepalieka ramybėje? Kodėl?

Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas

KODĖL Į GALVĄ ATEINA KITAS?

Manau, kad jūs nesate išskirtinė šiuo klausimu: nemaža dalis žmonių dienos metu, naktį, sekso metu pafantazuoja apie kitus žmones. Ir tai visai nesusiję su tuo, ar žmogus laimingas, ar nelaimingas gyvendamas savo santuokoje. Tačiau jums tai rūpi. Iš jūsų laiško netgi atrodo, kad jūs jaučiatės dėl to ne tik nustebusi, bet kažkiek ir kalta. Juk viskas būtų aišku, jei jūsų šeimyninis gyvenimas būtų labai blogas. Tuomet pats Dievas lieptų jums fantazuoti apie sutiktą draugą. Tačiau deja, jūs savo santuoką vertinate kaip labai puikią. Todėl jūsų fantazijos jums atrodo nepateisinamos.

Iš tiesų jūsų fantazijų teisinti nereikia. Jos tiesiog rodo , kad jūsų psichologiniam sveikumui reikalinga ne tik laiminga (o iš tiesų, ne laiminga, o SĖKMINGA) santuoka. Jums reikia dinamikos, vystymosi, kaip reikia jo kiekvienai gyvai būtybei. Kažkada garsus fiziologas Bernšteinas gyvybę apibūdino taip: tai materija, siekianti ne išlaikyti pusiausvyrą, o nuolat ją griauti. Gyvų būtybių energija nepakenčia monotonijos, netgi jei ši monotonija labai komfortiška ir saugi! Jei jūs sudarysite bet kokiam gyviui idealias sąlygas, kur jam nereikės apie nieką svajoti, ir kur nebus jokių iššūkių, gyvis ims sirgti, taps apatiškas ir gali be jokios priežasties sunykti.

Taigi paaiškinti, kodėl jums į galvą ateina visai jums netinkantis (t.y. komforto nesukeliantis) draugas, galima taip: nes jums trūksta iššūkių. Nes jūs energetiškai galite „mirti“ kaip tik dėl to, kad gyvenate psichologiniame komforte. Nes jums reikia naujų stimulų. Nes tik taip jūs galite jaustis gyva.

Tačiau, pasakysite jūs - mes ne šiaip gyviai, o žmonės. Mums neužtenka fiziologinių paaiškinimų. Ir jūs būsite teisi. Žmogui reikia žinoti ar bent tikėti, kad jo gyvenimas turi prasmę. O kas suteikia žmogui prasmės jausmą? Jutimasis reikalingu, žinojimas, kad kažkas apie tave galvoja, kažką tu jaudini. Ir šis poreikis įgyja dvejopą formą: svajoti apie ką nors, „sirgti“ kuo nors - viena rūšis vadinama „susižavėjimu“. Žinoti, kad kažkas „serga“ tavimi - kita rūšis, vadinama „siekis patikti“.

Kažkada senas draugas jus sužavėjo. Galbūt žavėjote jį ir jūs. Ir štai tuo metu jūsų gyvenimas įgydavo prasmę - jūs egzistavote ne patys sau, bet vienas kitam. Prasmę palaikydavo ir neužbaigtumas - jūs niekad nėjote toliau už bučinius. Taigi jūsų prisiminimuose tai - neužbaigta situacija. O prasmingumo poreikis reikalauja užbaigti tai, kas buvo neužbaigta.

Tad kaip jums atrodo, ar gali jūsų siela užmiršti šį tokį svarbų patyrimą? Ji ne tik kad negali užmiršti, bet reikiamu jūsų gyvenimo momentu ji primena šį patyrimą, ir primena gana įkyriai. Tokiu būdu kažkoks jūsų sielos „mygtukas“ paspaudžia programą, kuri vadinasi „prasmingas gyvenimas - žavėti kitą ir susižavėti pačiai“. Tačiau ar tai reiškia, kad jūsų nuostabioje santuokoje jums trūksta prasmingumo?

Deja, taip tikrai gali būti. Ir dažniausiai atsitinka tai visai ne „prastose“ santuokose. Priešingai. Kol santuokoje yra problemų, prasmė yra aiški - tvarkytis su jomis. Tačiau ką daryti, jei problemų nebėra? Štai tuomet mūsų siela kelia aliarmą ir ima ieškoti: kaip čia realizavus šią būtiną žmogaus gyvenimo sąlygą? Kaip čia suradus ką nors, dėl vėl vertėtų gyventi?

Būtent dėl to depresija, apatija, nuobodulys, cinizmas vystosi ne tada, kai trūksta pinigų, nėra vaikų ir būsto. Tuomet yra noras, viltis, siekis, įprasminantys gyvenimą. O štai kai viskas išoriniame pasaulyje sutvarkyta, tuomet ateina vakuumo pavojus. Ir šiai situacijai apibūdinti filosofas Šopenhaueris yra pasakęs: „Žmogus būna nelaimingas dviem atvejais: kai jo norai nesipildo, ir kai jie išsipildo“.

Tačiau jūsų atvejis ypatingas tuo, kad jūsų psichika budriai saugo jus nuo nelaimingumo. Ji primena jums: tavo patirtyje yra buvusi viena neužbaigta situacija su vienu žaviu jaunuoliu. Nesvarbu, kad jis jau nebe toks žavus. Tau būtina prisiminti jį ir svajoti apie jį. Kitaip tavo gyvenime gali atsirasti beprasmybės vakuumas!“

Kyla klausimas: ką jums daryti su savo pasąmonės sukurta idėja? Klausytis jos, eiti paskui ją, laužyti ištikimybę, veltis į nuotykius? Suprasti pažodžiui idėją apie naujų stimulų būtinybę? Ir paversti viską paprasta meilės intriga?

Nemanau. Meilės nuotykiai labiausiai žavi mus vaizduotėje, o tikrovėje jie labai brangiai kainuoja. Meilės nuotykiai iš tiesų reiškia tik bandymą realizuoti fantaziją tikrovėje, kai fantazijos galėtų pilnai užtekti. Pabandykite nerealizuoti savo fantazijos - juo labiau, kad realiai pasikeitęs draugas jums nebe toks patrauklus.

Tiesiog priimkite su pagarba, dėkingumu ir nuostaba jūsų sielos pastangas palaikyti jūsų gyvastį. Aš dirbu su žmogaus siela daugiau kaip dvidešimt penkerius metus ir niekaip nenustoju stebėtis sielos išmintimi. Ir jūsų laiškas ją dar kartą patvirtina.

Ačiū jums ir sėkmės.
Olegas Lapinas