Kodėl skleidžiame pasakojimus, naujienas ir informaciją?

Žmonės su aplinkiniais dažnai dalijasi naujienomis, pasakojimais ir informacija. Persiuntinėjame internete aptiktus straipsnius draugams, bendradarbiams pasakojame linksmas istorijas prie kavos puodelio, kaimynams skleidžiame gandus, skelbia physorg.com

Toks socialinis informacijos perdavimas trunka jau tūkstantmečius, o atsiradus tokioms socialinėms technologijoms, kaip trumposios žinutės, „Facebook“ ir kitos terpės, dalintis turiniu tapo paprasčiau ir greičiau. Tačiau kodėl vienu turiniu dalijamasi labiau nei kitu ir kas skatina žmones skleisti informaciją?

Pasak tyrimo, publikuoto recenzuojamame leidinyje „Psychological Science“, autoriaus Jonah Bergerio, pasakojimų ar informacijos dalijimąsi gali iš dalies skatinti sujaudinimas. Kai žmonės psichologiškai susijaudinę dėl tam tikrų emocinių stimulų ar kitų priežasčių, aktyvinama autonominė nervų sistema, todėl skatinamas socialinis bendravimas. Paprastai tariant, tam tikrų emocijų paskatinimas gali padidinti tikimybę, kad informacija bus išplatinta.

„Ankstesniame moksliniame darbe nustatėme, kad nuo emocijų labai priklauso tai, kuris „New York Times“ straipsnis pakils į dažniausiai persiunčiamų sąrašo viršūnę. Tačiau įdomu tai, kad nustatėme, jog straipsniai, sukeliantys teigiamas emocijas apskritai, skatino naujienų persiuntimą, bet kai kurios neigiamos emocijos – pvz., pyktis ar nerimas – persiuntimą skatino, o kitos, tokios kaip liūdesys, mažino persiuntimo tikimybę. Bandant išsiaiškinti priežastis atrodė, kad esminis veiksnys turėtų būti sujaudinimas“, - sakė J. Bergeris.

Tyrime mokslininkas iškėlė idėją, kad baimės, pykčio ar linksmumo jausmai skatina žmones dalinti naujienomis bei informacija. Šios emocijos apibūdinamos dideliu sujaudinimu ir veiksmu, priešingai nei tokios emocijos, kaip liūdesys ir pasitenkinimas, kurios apibūdinamos mažu sujaudinimu ar neveiksnumu. „Jeigu jus kas nors supykdo, tačiau ne nuliūdina, labiau tikėtina, kad tokia naujiena pasidalinsite su šeima ir draugais, nes jaučiatės užsivedęs“, komentuoja J. Bergeris.

J. Bergerį ypač domino tai, kokiu būdu interneto turinys sklinda viruso greičiu. „Šiais laikais labai domimasi „Facebook“, „Twitter“ ir kitomis socialinėmis terpėmis. Tačiau įmonėms ir organizacijoms, siekiančioms efektyviai tas terpes išnaudoti, reikia suvokti dėl ko žmonės apie kai kuriuos dalykus kalbasi ir dalijasi informacija apie juos“.

Norint patikrinti J. Bergerio teoriją, kad sujaudinimas skatina dalintis informacija, buvo atlikti du eksperimentai. Viename eksperimente dėmesys buvo kreipiamas į specifines emocijas, kitame studentai atliko dvi užduotis, kurios, kaip jiems paaiškino eksperimento organizatoriai, buvo nesusiję. Iš viso tyrime dalyvavo 93 studentai.

Skirtingoms eksperimentinėms grupėms priklausę studentai žiūrėjo vaizdo įrašys, kurie skatino nerimo ar linksmumo jausmus (didelio sužadinimo emocijas) arba liūdesį ir pasitenkinimą (mažo sužadinimo emocijas). Antrajame bandyme jiems buvo duotas emociškai neutralus straipsnis bei vaizdo įrašas ir paklausta kaip labai jie nori dalintis šia informacija su draugais ir šeimos nariais. Rezultatai parodė, kad studentai, išgyvenę didelio sužadinimo emocijas, buvo labiau linkę dalintis informacija su kitais.

Antro eksperimento metu buvo tiriamas bendresnis sujaudinimas. 40 studentų buvo paprašyta atlikti tai, kas jų manymu buvo dvi nesusijusios užduotys. Iš pradžių jie vieną minutę arba ramiai sėdėjo, arba bėgo vietoje – įrodyta, kad antroji užduotis didina sujaudinimą. Tuomet jų buvo paprašyta perskaityti neutralų interneto straipsnį ir pasakyta, kad jį galima persiųsti bet kokiais pageidaujamais adresais. Nustatyta, kad vietoje bėgę studentai buvo labiau linkę už sėdėjusiuosius persiųsti laišką draugams ir šeimai.

J. Bergeris tvirtina, kad tyrimo pritaikymas yra ganėtinai platus. „Žmonių elgsenai daug įtakos turi tai, ką sako ar daro kiti. Ar būtumėte įmonė, siekianti, kad apie ją žmonės kalbėtų daugiau, ar visuomenės sveikatos organizacija, bandanti paskleisti su sveika mityba susijusią informaciją, šie rezultatai pateikia įžvalgas kaip kurti efektyvesnes žinias ir ryšių su visuomene strategijas“.