Kosmose – 10 kvintilijonų karatų deimantas?

Astronomai aptiko maždaug Jupiterio masės baltąjį nykštuką, kuris, jų manymu, beveik visas sudarytas iš supertankios kristalinės anglies (taigi, labai tikėtina, jog tai yra gigantiškas deimantas). Mokslininkų darbas publikuotas leidinyje „Science“.

Vos 30 proc. pulsarų – periodiškai pulsuojančių astronominių radijo bangų šaltinių – yra žvaigždžių sistemos, sudarytos iš vienintelės neutroninės žvaigždės. Naujo tyrimo metu astronomai tyrė tokią netipišką sistemą PSR J1719 -1438 – 5,7 milisekundžių svyravimo periodo pulsarą, esantį 4 tūkst. šviesmečių atstumu nuo Žemės,, Gyvatės žvaigždyne, rašo lenta.ru.

Mokslininkams pavyko įrodyti, kad kadaise ši sistema buvo dvinarė. O šiuo metu aplink neutroninę žvaigždę sukasi jos buvusio kompaniono likučiai – baltasis nykštukas, kurio masė yra panaši į Jupiterio (apie 1031 arba 10 kvintilijonų karatų). Nųkštuko orbitinis periodas yra apie 2,2 valandos, aplink neutroninę žvaigždę jis juda maždaug 600 000 kilometrų atstumu (maždaug 1,5 karto toliau nei nuo Žemės nutolęs Mėnulis).

Kosminio kūno skersmuo yra vos 55 tūkst. kilometrų – maždaug 0,4 Jupiterio skersmens. Didelis deguonies ir anglies kiekis ir didelis kūno tankis, pasak mokslininkų, reiškia, jog nykštukas tikriausiai yra padengtas kristaline anglimi. Kol kas nežinoma kokia būtent yra šioje planetoje vyraujanti alotropinė anglies forma, tačiau mokslininkai mano, jog labai tikėtina, kad tai bus deimantas.