Škotijoje surastas „karaliaus Artūro apskritasis stalas“

Archeologai, ieškantys karaliaus Artūro apskritojo stalo, paskelbė po istoriniu Stirlingo Karaliaus mazgu atlikę „apskritą struktūrą“, skelbia telegraph.co.uk.

Geometrinė iš žemės supilta forma – Karaliaus mazgas – yra jau šimtmečius vaizduotę skatinanti Stirlingo pilies buvusių karališkųjų sodų dalis.

Nors dabartinė mazgo išvaizda mena 1620 metus, jo centrinis plokščiaviršūnis kauburys, manoma, yra gerokai senesnis.

Karaliaus mazgą su karaliaus Artūro legenda sieja daugiau nei 6 šimtmečiais senesni įrašai.

Glasgow universiteto archeologai, bendradarbiaujantys su Stirlingo vietos istorijos bendruomene ie Stirlingo laukų bei archeologijos bendruomene, pirmą kartą gegužę ir birželį atliko neinvazinį vietos tyrimą, kurio tikslas buvo išaiškinti kai kurias paslaptis.

Jų atradimai parodė, kad toje vietoje iš tiesų buvo apskrita struktūra, kuri yra senesnė, nei dabar matoma žemių sampyla.

Projektą iniciavęs Stirlingo vietos istorijos bendruomenės istorikas Johnas Harrisonas sakė: „Archeologai, naudojęsi nuotoliniais geofizikiniais įrankiais, aptiko apskrito griovio ir kitų objektų liekanas po Karaliaus mazgu. Šie atradimai rodo, kad dabartinė sampyla buvo sukurta ant senesnės struktūros ir teikia peno tradicijai, bylojančiai, kad karaliaus Artūro apskritasis stalas buvo šiose apylinkėse“.

Šimtus metų buvo pasakojami pasakojimai apie keistą geometrinį kauburį – taip pat teigiant, jog tai buvo apskritasis stalas, prie kurio susirinkdavo karaliaus Artūro riteriai.

Apie 1375 metus Škotijos poetas Johnas Barbouras sakė, kad „apskritasis stalas“ buvo į pietus nuo Stirlingo pilies, o 1478 metais Williamas iš Vorčesterio rašė, kad „karaliaus Artūro apskritasis stalas buvo prie Stirlingo pilies“.

XVI a. Škotijos rašytojas seras Davidas Lindsay'us legendą papildė teiginiu, kad Stirlingo pilyje buvo karališkoji koplyčia (Chapell-royall) ir apskritasis stalas (Tabyll Round).

Taip pat būta idėjų, kad ši vieta dalinai mena geležies amžių ar viduramžius arba buvo naudojama kaip Romos imperijos fortas.

Valdant karaliui Karoliui I, XVII a. pradžioje, karališkuose soduose buvo atlikta daug įvairių darbų, manoma, kad būtent tuomet Karaliaus mazgas įgijo dabartinę formą.

Pirmasis istorinis įrašas apie vietą, vadinama Karaliaus mazgu, datuojamas 1767 metais, kuomet jis buvo išnuomotas kaip ganykla.

Vietiniai gyventojai žole apaugusią sampylą vadina „taure ir lėkšte“, tačiau 1980 metais nufotografavus iš oro pastebėti trys koncentriniai grioviai aplink Karaliaus mazgo sampylą ir pateikė užuominą, kad anksčiau toje vietoje būta iš žemių sukurto monumento.

Naujas tyrimas, kurį finansavo Istorinio Škotijos ir Stirlingo paveldo fondas buvo atliekamas taikant naujausius mokslinius metodus, kurie padėjo aptikti struktūras bei detales, kurias slepia iki metro storio žemės sluoksnis.

Taip pat aptikta griovių į pietus nuo pagrindinės sampylos, pastato liekanos ir naujesnių struktūrų – taip pat gana šiuolaikiškų drenažo sistemos liekanų šiaurinėje sodų pusėje.

Karaliaus mazgą 20 metų tyrinėjęs J. Harrisonas sakė „Tai yra paslaptis, kurios negali atskleisti dokumentai, tačiau geofizika mums suteikė naujos informacijos. Be abejo, negalime teigti, kad ten buvo karalius Artūras, tačiau pylimas, juosiantis dalį Karaliaus mazgo gali paaiškinti žmonių pasakojimus ir tikėjimą“.

Projektą koordinavęs archeologas Stephenas Digney sakė: „Stirlingo pilies apylinkėse yra vienas iš gražiausių viduramžiškų kraštovaizdžių. Šis tyrimas yra pirmas jaudinantis rimtos iniciatyvos žingsnis siekiant išnagrinėti, paaiškinti ir interpretuoti Karaliaus mazgo sandarą. Rezultatai taip pat teikia pagrindo manyti, kad Škotijos monarchai savo sodą integravo senovinę struktūrą – žinome, kad panašiai buvo daroma ir kitose šalyse. Nekantriai laukiame kito tyrimo etapo rugsėjį, kuomet tikimės patikslinti kai kurias detales“.