Škvalas, liūtis, kruša – kokie tai meteorologiniai reiškiniai?

Škvalas, liūtis, kruša – tai meteorologiniai reiškiniai, kuriuos nuolat girdime pastarosiomis vasaromis. Ką derėtų vadinti škvalu, o koks lietus apibūdinamas kaip liūtis?

Piktas ir negailestingas škvalas

Škvalas– tai staigus vėjo sustiprėjimas iki 8 m/s ir daugiau per trumpą, ne didesnį kaip 2 min. laiko tarpą. Škvalo metu vėjo greitis didesnis negu 10 m/s (kartais viršija ir 25 m/s), o trukmė didesnė negu 1 min.

Škvalą sukelia ypatinga oro cirkuliacija kamuoliniame debesyje: debesies priekinėje dalyje oras veržliai kyla aukštyn, o atvėsęs užnugaryje leidžiasi žemyn, todėl susidaro stiprus sūkurys su horizontalia ašimi. Vėjo sustiprėjimą pajuntame šiam sūkuriui pasiekus žemės paviršių. Kuo didesnis kylančio ir žemyn besileidžiančio oro temperatūros kontrastas, tuo stipresnis vėjas škvalo metu.

Pasak sinoptikų, įvairaus stiprumo škvalų pasitaiko kasmet, dažnesni ir stipresni jie būna karštomis vasaromis, dienomis, kai karštį iš Lietuvos išstumia vėsesnis oras ir susidaro palankios sąlygos galingiems kamuoliniams debesims formuotis. Didžiausias vėjo greitis škvalo metu išmatuotas Utenoje 1986 m. birželio 13 d. – 40 m/s.

Per pastarąjį dešimtmetį stipriausiais škvalais pasižymėjo 2002-ųjų liepa – net 4 kartus vėjas škvalo metu buvo ≥30 m/s. Liepos 4 d. Raseinių, Kauno, Kybartų MS, Marijampolės PKS fiksavo 20–30 m/s vėją. Nuplėšti stogai, virsdami medžiai apgadino automobilius, Kauno rajone žuvo žmogus (žaibas nutrenkė); liepos 19 d. škvalas praūžė Klaipėdoje, Juodkrantėje – sulaikytas vienas kelto reisas, prilaužyta medžių; liepos 20 d. Šilutės rajone, sužeistas žmogus; liepos 31 d. Varėnos rajone Matuizose nukentėjo apie 20 namų, kapinėse lūžtantys medžiai išvartė paminklus.

Dar turbūt pamenate ir pernykštį škvalą, visus iš lovų išvertusį rugpjūčio 8-os naktį. Ši gamtos stichija nusinešė net 4 žmonių gyvybę.

Šimtais gramų sveriantys ledėkai

Kruša – tai lokalus nedidelėje teritorijoje paprastai šiltuoju metų laiku iškrintantis kritulių tipas, kuris dažnai pridaro nuostolių.

„Stambi kruša – tai toks reiškinys, kai ledėkų skersmuo siekia 20 ir daugiau milimetrų. Tokia kruša jau laikoma stichiniu reiškiniu. Stambių ledėkų svoris gali siekti keletą ar net keletą šimtų gramų“, - GRYNAS.lt pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Ieva Nariūnaitė.

Liepos mėnesį būta ir ekstremalių krušos atvejų, kai iškrenta gana dideli gabalai ledo.

Itin „įspūdinga“ buvo liepos 10-oji 1995 metais Kybartuose. Tąkart ant gyventojų galvų iškrito kruša, kurios ledėkų skersmuo siekė 120 mm.

Šiemet, nė nesulaukusi vasaros, Vilniuje kruša iškrito gegužės pabaigoje.

Liūtis – kaip iš kibiro ir trumpai

Liūtis, ko gero, daugeliui asocijuojasi su neišbrendamomis ir neišvažiuojamomis ežerais virstančiomis gatvėmis, kai automobiliai patiria „hidrošoką“ ir sugenda negrįžtamai. Liūtį galima apibūdinti kaip lietų, kuris ant galvų pasipila lyg iš kibiro.

Pasak I. Nariūnaitės, metiniame kritulių kiekyje liūtinių kritulių kiekis nėra didelis.

„Liūtis paprastai krinta iš kamuolinių debesų. Pavojingais liūtiniai krituliai laikomi, kai per parą iškrinta 30 mm ir daugiau kritulių. Tokie krituliai laikoma stipria liūtimi, o kai per 12 valandų ir trumpesnį laikotarpį iškrenta 50 mm kritulių, jau laikoma labai stipria liūtimi“, - pastebi sinoptikė.

Tad liūtimi drąsiai galite vadinti reiškinį, kai per pakankamai trumpą laikotarpį iškrinta labai didelis kiekis kritulių.

2010-ųjų birželio 3 dieną apie valandą pliaupęs lietus Kauną pavertė miestu po vandeniu. Keliuose rajonuose buvo užtvindyti gyventojai, jiems prireikė ugniagesių pagalbos, kurie priplaukę valtimis nelaimėlius traukė per viršutinių aukštų langus. Gatvėse virto medžiai, prispausdami automobilius, o kauniečiai, liūties užklupti tiesiog gatvėje, brido basi, apsemti iki pusės įsisiautėjusios stichijos.

Vilniečiai dar pamena smarkią liūtį pernai liepos 18-ąją. Buvo sekmadienis, kai apie 20 val. liūtis užklupo sostinę. Tropikų audrą primenanti stichija praktiškai paralyžiavo miestą. Vos per keliolika minučių daugelis pagrindinių Vilniaus gatvių tapo sunkiai pravažiuojamos.