Latviški vafliai „Selga“ kenkia labiau nei rūkymas?

Latvijoje kilo šurmulys po to, kai Latvijos televizijos eteryje Danijos profesorius Stanas Stenderis pareiškė, jog suvalgyti „Selga“ vaflių pakelį yra tas pats, kas surūkyti dešimt cigarečių per dieną. Profesorius turėjo omenyje panašų vafliuose esančių transriebalų rūgščių bei nikotino cigaretėse poveikį kraujagyslių kalkėjimui.

Danijos profesorius padarė paprastą eksperimentą – pasivaikščiojo po prekybos centrą ir patikrino, kiek jo lentynose gulintys maisto produktai yra saugūs. Jam šoką sukėlė atradimas, kad 100 g „Selga“ vaflių transriebalų rūgščių yra 12 g, kai esą daugiau nei 5 g per dieną yra kenksminga.

Tyrimu, kuriame analizuota per tūkstantį produktų, nustatyta, kad Latvijos gamintojo „Laima“ vafliai „Selga“ atsidūrė ketvirtoje sveikatai pavojingiausių produktų sąrašo vietoje.

„Laima“ konditerijos fabriko atstovybės Lietuvoje Rytis Riškus Alfa.lt teigė nieko apie atliktą danų profesoriaus tyrimą negirdėjęs ir plačiau pakomentuoti jo rezultatų negalėjo. Tačiau jis patvirtino, kad latviški „Selga“ vafliai importuojami ir į Lietuvą.

Savo ruožtu Lietuvos maisto saugos specialistai tikina būtent šių vaflių tyrimų specialiai neatlikę.

Tyrimas neišsamus?

Kompanija „NP Foods“, gaminanti saldumynus, tarp jų ir vaflius bendrovei „Laima“, atmeta kaltinimus, esą jų gaminami vafliai yra kenksmingi.

„Mes nesame matę profesoriaus tyrimo duomenų. Vienas pavyzdys dar nieko neįrodo“, – Latvijos dienraščiui „Diena“ sakė „NP Foods“ kokybės vadovė Vesma Smilga.

VUL Santariškių klinikų vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė sakė, jog reiktų labai atsargiai reaguoti i tokius „tyrimus“.

„Mūsų specialistai teigia, jog tyrimai turi būti atlikti aiškios institucijos, aiškaus užsakovo ir aiškiai nurodžius priežastis, kodėl atliktas tyrimas, išsamiai informuojant, ko ir kiek rasta. Jie sako, kad labai dažnai mes užkimbame ant kabliuko „užsienio profesorius“, ir tai kartais būna pateikiama kaip neginčytinas faktas“, – sakė G. Letukienė.

Bulvių traškučiai ir keptos parūkytos dešrelės – kenksmingi?

Maždaug prieš dešimtmetį buvo kilusi susirūpinimo banga dėl bulvių traškučiuose susidarančios vėžį sukeliančios medžiagos akrilamido.

Lietuvos mokslininkių prof. habil. dr. Vidos Mildažienės, doc. dr. Zita Naučienės internete skelbiamame straipsnyje primenama, kad tikra sveikatos apsaugos organizacijų panika prasidėjo, 2002 m. Švedijos mokslininkams paskelbus, kad ši vėžį sukelianti medžiaga susidaro kepant ir skrudinant daug krakmolo turinčius maisto produktus.

2003–2004 m. panašūs rezultatai buvo gauti, ištyrus Austrijos, Japonijos, Danijos vartotojų naudojamus maisto produktus.

Kita netikėta informacija pasirodė prieš porą metų. Tuomet sveikatos specialistai teigė, jog parūkytos dešrelės, iškeptos virš atviros ugnies ar kepsninėje pasidaro nuodingos, nes jose yra konservantų – nitritų. Esą dūmuose esantys fenoliai jungiasi su nitritais ir taip susidaro pavojingi sveikatai nitrozofenoliai.

Transriebalų – taip pat vengti

Apie transriebalų žalą internete pranešama gana plačiai. Štai kad ir Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklalapyje nurodoma, jog pradėjus masiškai vartoti daug transriebalų turinčius maisto produktus, apie 1957–1961 m. pasirodė pirmieji nerimą keliantys pranešimai apie kenksmingą jų poveikį sveikatai.

Šiuo metu esą neabejojama tuo, kad transriebalai yra gerokai kenksmingesni ir labiau didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką negu sotieji riebalai, kuriuos 9 dešimtmečio dietologai rekomendavo keisti hidrintais augalinės kilmės riebalais.

Teigiama, kad transriebalų vartojimas labai skatina uždegimus, didina vėžinių auglių nekrozės veiksnio sistemos aktyvumą, širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo, cukrinio diabeto, nutukimo atsiradimo riziką, manoma, kad gali skatinti sisteminius uždegiminius procesus, kurie yra svarbūs vystantis aterosklerozei.

Hidrintų riebalų kiekis per parą gali sudaryti ne daugiau kaip 1 proc. reikiamo kalorijų kiekio. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, jog neviršijus šios normos žalingas transriebalų rūgščių poveikis nenustatytas. Tad vidutiniškai galima suvalgyti ne daugiau kaip 2 gramus transriebalų rūgščių per parą.

Transriebalų rūgščių gali susidaryti ir buityje, kai kepimui skirtas aliejus vartojamas daug kartų, tad to paties aliejaus nereikėtų naudoti pakartotiniams kepimams.

Transriebalai kai kur yra draudžiami

Kai kuriose JAV valstijose draudžiama maisto gamybai naudoti transriebalus. Pirmą kartą JAV draudimas naudoti transriebalus restoranų ir užkandinių maisto gamyboje buvo įvestas 2006 m. Niujorke. Vėliau Niujorko pavyzdžiu pasekė ir kai kurie kiti miestai.

2008 m. Kalifornija tapo pirmąja JAV valstija, kurioje uždrausti širdžiai ir kraujotakos sistemai žalingi transriebalai. Įstatymą penktadienį pasirašė šios valstijos gubernatorius Arnoldas Schwarzeneggeris.