Lietuvos krepšiniui – tik į sąvartyną?

Oranžinė manija šiemet grasinasi tapti šėlsmu be stabdžių? Iš artėjančio Europos krepšinio čempionato reikia išspausti naudos, tačiau panašu, kad prarandamas saikas ir sveikas protas. Krepšininkų atvaizdai pasitinka prekybos centrų tualetuose, čempionato palaikymo lipdukais „Varom už Lietuvą“ apklijuojamos šiukliavežės ... Kur dar „nusivarysime“?

Tualetų „puošyba“

Savaitgalį Vilniuje į vieno didžiausio šalyje prekybos centro vyrų tualetą nuėjęs vaikinas, kaip jis rašė Alfa.lt redakcijai siųstame elektroniame laiške, pamatė reklaminį plakatą, o jame – mūsų šalies pasididžiavimu laikomus žinomus šalies krepšininkus.

Vilnietis tvirtino mėgstąs krepšinį, bet nemanąs, kad šis, kaip skambiai vadinama, yra religija. „Nesakau, kad čia yra šventvagystė, bet ta krepšinio manija jau kertasi su sveiku protu“, – rašo Alfa.lt skaitytojas.

Patikrinome jo skundą. Nors vaikinas nepaaiškino, kokioje konkrečioje reklamoje matė garsius sportininkus, šiandien į laiške paminėtą prekybos centrą nuvykęs redakcijos drabuotojas jokios net panašios reklamos tualetuose nerado. Vietoj jos kabojo kitos, visiškai nesusijusios su krepšininkais arba artėjančiu čempionatu.

Bendrovės „Logotipo projektai“ (ši rūpinasi reklama tualetuose, esančiuose trisdešimtyje didžiausių šalies prekybos centrų) komercijos direktorius Giedrius Zinkus teigė, kad dabar ten dominuoja kino filmų reklamos. Jokios reklamos su lietuviais krepšininkais, pasako jo, pastaruoju metu tualetuose nebuvo.

„O gaila. Kodėl? Dabartiniai tualetai – tai ne sovietinės išvietės, juose nėra to praeities šleifo. Svarbiausia, kad būtų perduota siunčiama žinutė. Nesvarbu, kur ji bus patalpinta. Pasaulyje tualetuose kabo ir „Audi“, ir „BMW“ reklamos. Gal tik tualetuose būtų netinkama su maistu ir skoniu susijusi reklama“, – teigė. G. Zinkus.

Šiukšliavežės – važinėjantis reklamos stendas

Atliekų surinkimo įmonė „VSA Vilnius“ jau trečią savaitę į sostinė gatves išsiuntė, vadinamąsias šiukšliavežes sirgales. Trys oranžinės šiukšlių transporto priemonės yra apklijuotos įmonės darbuotojų, krepšinio sirgalių, atvaizdais.

Šie pagaminti po specialiai surengtos bendrovės fotosesijos, kurioje jos darbuotojai apsirengė sirgalių marškinėliais, skruostus išsitapė trispalvėmis. Taip ši sostinės įmonė prisijungė prie akcijos „Varom už Lietuvą“.

Krepšiniu turi teisę „sirgti“ kepėjai, suvirintojai, prezidentai, siuvėjos, seimūnės ar bet kurios kitos profesijos žmonės. Tačiau kokią žinią siunčia ant šiukšliavežės užklijuotas užrašas: varom su šiukšliavežėmis... Kur? Į sąvartyną?

„Ne, ten nesiūlome važiuoti. Mes važinėjame po miestą. „Varome“ kaip atskiri žmonės, o ne įmonė. Mes, kaip ir kiti visuomenės nariai, „sergame“ krepšiniu“, – kalbėjo bendrovės „VSA Vilnius“ atstovė ryšiams su visuomene Jūratė Antanaitytė – Voldemarienė.

Pernai, įmonės atstovės teigimu, ant šiukšliavežių jie užsiklijavo šūkius ir taip palaikė pasaulio futbolo, krepšinio čempionatus. Šiemet atliekų surinkimo darbuotojai savo paramą išreiškė Lietuvoje rengiamam Europos krepšinio čempionatui.

„Suprantu, kad žmones gali tai šokiruoti. Bet mes šiukšliavežę laikome reklaminiu, informaciniu plotu. Šįkart jį skyrėme krepšiniui. Anksčiau buvome užklijavę raginimą paremti onkologinėmis ligomis sergančius vaikus. Su atliekomis nesusijusi informacija gali šokiruoti gyventojus, bet ji taip pat atkreipia dėmesį. Tokia yra labiau pastebima“, – aiškino J. Antanaitytė – Voldemarienė.

Nuo „masinės psichozės“ gelbsti stipri asmeninė pozicija

O gal nieko tokio, jei krepšininkų atvaizdais ir krepšinio simboliais paženklinsime šiukšlių dėžes, konteinerius, išvietes, kapinių tvoras ar blaivyklas? Juk tabu arba tam tikri draudimai yra visuomenės susitarimo reikalas. Tai, kas šiuo metu atrodo mums nepriimtina, galbūt netrukus taps norma?

„Krepšininkas nėra Dievas, bažnyčia ar koks kitas šventas dalykas. Krepšinis yra pramoga, todėl pramogai jis ir yra naudojamas. Nereikėtų dėl to piktintis. Visada bus dalis žmonių, kuriems tai bus priimtina, o kitus tai erzins“, – kalba psichologas Marius Daugelavičius.

Reklamos davėjai, pasak jo, yra didžiausi „žaidėjai“, kurie stengiasi iš čempionato išpešti kuo daugiau naudos. Jie reklamomis sukuria bendrą foną, primenantį masinę psichozę.

„Reikia suprasti jų komercinį interesą reklamuotis nuo bankų paslaugų iki butelių ar šiukšliavežių. Tie, kurie įsitraukia į šią visą „masinę psichozę“, jie net nesuvokia pasiduodą reklamos įtakai ir minios nuotaikai. Čia panašiai kaip žmonės, einantys pro šalį, netikėtai tampa riaušių dalyviais. Bet kita dalis, kuri neįsitraukia, ją tai piktina ir erzina, – sakė vilnietis psichologas. –

Ką galima daryti tokiu atveju? Laikytis asmeninės autonomijos. Nepasiduoti kitų nuomonei, turėti savo „stuburą“. Tada jūsų neįtrauks jokios masinės psichozės – nei religinės, nei sportinės.“