Lietuvos rinktinės žaidėjų išpažintys: 1. Š.Jasikevičius

Šaknys. Visi mano seneliai - iš Kauno ir jo apylinkių, yra vienintelė dar gyva likusi močiutė. Vaikystėje labai daug laiko praleidau su mamos mama. Galima sakyti, užaugau Nidoje, nes močiutė tais laikais dirbo pionierių stovyklos vyriausiąja auklėtoja. Kiekvieną vasarą po tris mėnesius - visas keturias stovyklos pamainas - leisdavau Nidoje.

Tikėjimas. Esu krikštytas Šv.Antano bažnyčioje Kaune, bet nesu religingas. Greičiau priešingai. Esu nusistatęs prieš religiją, nes daug problemų mūsų pasaulyje kilo būtent dėl jos. Daug žmonių iki šiol miršta dėl religijos.

Tikiu, kad yra kažkas virš mūsų. Tikiu, kad reikia su žmonėmis elgtis taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi, nes viskas sugrįžta atgal. Tikiu gėriu, bet ne kam nors naudingomis dogmomis. Gal todėl niekas ir į krikšto tėvus manęs labai nekviečia, nes žino, kad nesu religingas? (Šypteli.) Smagiausia šventė. Kalėdos. Didžiausia šeimos šventė. Per Jonines Lietuvoje dažniausiai vis neišeina pabūti, tačiau visą laiką stengiuosi Lietuvoje sutikti Kalėdas.

Labai daug metų šeima nuolatos važiuodavo pas mane, o pastaruosius 4-5 metus man vis pavyksta Kalėdų grįžti į Lietuvą. Esu sentimentalus ir visos šeimos šventės man yra nepaprastai svarbios. Gražiausia Lietuvos vieta. Man labai patinka vanduo. Mėgstu būti kokioje nors sodyboje šalia upės. Sėdėti šalia tos visos žalumos, kai būna geri orai.

Bet Lietuvoje viskas priklauso nuo orų. Jeigu jie geri, gali ir gerai pailsėti. Kita vertus, jeigu šalia bus draugų, bus visur gerai.

Nida, aišku, yra gražiausias Lietuvos kampelis, bet vasarą daugiausia būnu Vilniuje ar Kaune, o iki Nidos vis neprivažiuoju. Ji labai toli.

Geriausias Lietuvos miestas. Esu kauniškis, bet labiausiai patinka Vilnius. Sostinėje daugiau galimybių negu Kaune. Vilnius - truputį šviesesnis, geriau sutvarkytos gatvės, čia daugiau tų paprastų, bet gyventi reikalingų dalykų: restoranų, klubų, barų.

Kaunas yra sunkus miestas. Nenoriu, kad kauniškiai supyktų, bet į tokį klausimą reikia atsakyti sąžiningai. Vilnius truputį ramesnis. Kaunas truputį atsiliko, o visi Lietuvos miestai juda į priekį.

Lietuvos istorijos didvyris. Tadas Blinda. Vaikystėje labai patiko visos knygos ir filmai apie Robiną Hudą. Kai sužinojau, kad bus naujas filmas apie jį su Russelu Crowe, laukiau premjeros tris mėnesius, bet neseniai pamatęs labai nusivyliau.

Bet man patinka tokie teisingi herojai, o Blinda juk yra mūsų Robino Hudo versija. Lietuvos asmenybė, su kuria norėtumėte papietauti. Visada turėjau labai šiltus santykius su Valdu Adamkumi. Prezidentas kviesdavo atvažiuoti į Turniškes, bet iki šiol mums niekaip neišeidavo susitikti.

Labai norėčiau kartu papietauti, nes man jis yra labai brangus žmogus. Ir Lietuvai daug padaręs. Padarė tyliai, ramiai, bet kartu - labai oriai, pagarbiai, išlaikydamas aukščiausią klasę ir etiketą. Iš visų Lietuvos politikų jis man labiausiai patinka.

Jeigu būtų galimybė, dar norėčiau ir su vieninteliu mūsų karaliumi Mindaugu papietauti.

Skaniausias lietuvių patiekalas. Cepelinai. Būdamas Lietuvoje dažnai jų užsisakau ir restoranuose. Lietuvos sportininko idealas. Arvydas Sabonis. Augau Sporto halėje, todėl vaikystėje visi „Žalgirio“ krepšininkai mums buvo dievai. Visi, aišku, labiausiai mylėjom Sabą.

Iki šiol gerai sutariu su Andriucha Zadneprovskiu. Anksčiau dažniau susitikdavome, o dabar sueiti sunkiau, nes vis esu užsienyje. Turėti artimą draugą iš kitų sporto šakų sunku vien dėl skirtingo mūsų kalendoriaus ir visų varžybų grafiko.

Lietuvos krepšinio svajonių penketas. A.Sabonis, Modestas Paulauskas, Ramūnas Šiškauskas, Rimas Kurtinaitis, Šarūnas Marčiulionis.

Nesu matęs, kaip žaidė Pranas Lubinas, Modestas Paulauskas, Kazys Petkevičius ar Justinas Lagunavičius. Apie juos esu girdėjęs daug gero, bet vertinti tik iš pokalbių labai sunku. Renkuosi tuos, kuriuos esu matęs savo akimis.

Man kiečiausi visada būdavo žalgiriečiai. Paimčiau kokius keturis iš auksinių laikų „Žalgirio“, o prie jų dar pridėčiau Š.Marčiulionį. Nors gal labiau vertėtų įtraukti Artūrą Karnišovą ar R.Šiškauską, kuris yra laimėjęs tikrai daug svarių titulų.

Lietuvos daina. „Trys milijonai“. Net nežinau, kuri kita daina gali būti artimesnė širdžiai. Beveik nesiklausau lietuvių muzikos, bet kai vasarą grįžtu namo, draugai vis supažindina su visais hitais ir pokštais. Vieną vasarą buvo įstrigę du Ostapenkos gabaliukai kvailiukai. Kai su kompanija atostogavome Pietų Ispanijoje, draugas kiekvieną rytą prikeldavo traukdamas „Atostogaut, pramogaut“.

Lietuviška prekė. „Vilniaus“ majonezas. Kai dar žaidžiau Liublianoje ir Barselonoje, tėvai jo nuolat man atveždavo. Mama iki šiol visur ir visada veža šakotį, grybų virtiniams ir net specialų cepelinų mišinį. Aišku, užsienyje labai pasiilgstu „Švyturio“ alaus.

Penki lietuvio charakterio bruožai. Užsidaręs savyje. Labai tylus. Žiūrintis į kaimyno sodą. Nežinau, kaip išversti, bet Amerikoje tokie dar vadinami „front runner“: kai viskas sekasi - gerai, bet vis tiek dar daugiau ir kitaip reikėtų padaryti. Apskritai lietuvis kaip žmogus man yra paslaptingas.

Dešimt lietuviškų žodžių. Į sveikatą, krepšinis, Lietuva, alus, sėkmės, mama, meilė, laimė, draugai, dukrytė.

Lietuvių patarlė. Kaip pasiklosi, taip ir išsimiegosi. Ją taikau dviem atvejais. Tai tinka, kai reikia ruoštis kokiam nors čempionatui ar varžyboms: kaip pasiruoši, tokie bus ir rezultatai.

Kita vertus, patarlė tinka man ir tiesiogiai. Labai jautriai miegu, todėl prieš miegą visada mėginu idealiai susitvarkyti lovą. Ir paklodę stengiuosi išsilyginti be jokios raukšlelės, ir pagalves susidedu taip, kad būtų patogu. Jeigu tik kas nors ne taip, tiesiog negaliu užmigti.