Linksmos troleibuso istorijos: originalus talonėlis ir piršlybos

Važiuojant viešuoju transportu kartais atsiduriame netikėtose ir juokingose situacijose. Turbūt kiekvienas iš mūsų galėtų papasakoti bent vieną. Štai kelios linksmos troleibuso istorijos, kuriomis dalinasi Vilniaus viešojo transporto keleiviai:

Robertas pasakoja:

Vieną ramų sekmadienio vakarą, kai 16 troleibuse dažniausiai būna daug žmonių, juo teko važiuoti ir man. Įlipti buvo leidžiama tik pro priekines duris, todėl visi pakankamai tvarkingai pro jas įlipo. Vieni rodydami bilietus vairuotojui, kiti ne. Štai ir pajudėjome.

Kažkas kalba telefonu, kažkas šnekasi su šalia sėdinčiu keleiviu. Vyrukas snaudžia atsirėmęs į langą. Viena stotelė, kita... Ir štai vienoje stotelėje stovi gerokai alkoholio padauginęs vyras. Atsidaro priekinės durys. Reikia lipti. O ką vairuotojui parodyti? kaip taip paprastai praeiti? Juk bilietas reikalingas... Ir štai išsitraukia vyrukas popieriuką (parduotuvės čekį), sulenkia jį ir lipdamas pasižymi „bilietėlį“, kaip pavyzdingas keleivis, paisantis visų taisyklių, o po to kuo ramiausiai atsisėda ir patenkintas sau važiuoja. Svarbiausia juk, jog kišenėje yra „pažymėtas bilietas“ , nes tik tuomet ramiau jaučiamės.

Vera pasakoja:

Ši istorija nutiko ne man, o mano draugui (jis anglas). Tai nutiko prieš kelis metus. Važiavo jis troleibusu. Troleibusui sustojus stotelėje, per pirmas duris (tada dar nebuvo įlaipinimo per pirmas duris) įlipo apkūni moteris. Kadangi jai buvo sudėtinga įlipti į troleibusą, jai padėjo du vyriškiai. Kai moteris prisiartino prie mano draugo, ji kažką pasakė jam lietuviškai. Jis pagalvojo, kad moteriškė prašo užleisti vietą ir pabandė stotis, tačiau moteris jį užgulė visu svoriu ir neleido to padaryti. Jis vėl gražiai pabandė jai užleisti vietą, murmėdamas, kad jis nekalba lietuviškai ir jis mielai užleidžia savo vietą. Tačiau ji neleido jam stotis, dabar nepratardama nė žodžio. Staiga jis pastebėjo kortelę ir tada suprato, kad tai bilietų kontrolė. Juokingiausia mano draugui buvo keleivių reakcija. Jie visi sėdėjo akmeniniais veidais ir net nenusišypsojo...

Violeta pasakoja:

Prieš kokius 6 metus švenčiau pusseserės gimtadienį. Kitą rytą teko važiuoti namo gana anksti, taigi įsėdau į 6 troleibusą, atsisėdau ten, kur galima sėdėti tik po vieną ir važiuoju sau, norėdama greičiau pasiekti kelionės tikslą, nes, kaip žinome, rytai po gimtadienių būna sunkūs...

Troleibusas pilnutėlis, visi skuba į darbus... Ir staiga aš išgirstu už nugaros žodžius: „šita mums tiks“. Na, galvoju, tikrai kalba ne apie mane, bet klydau.

Staiga pamatau prieš save vyrukus: vienas laiko didelę kamerą su ryškiai šviečiančia šviesa tiesiai į mane, o kitas - didelę puokštę pienių ir gražią aksominę dėžutę, kurioje... žiedas. Tuomet jis atsiklaupia ir sako man: „panele, ar tekėsite už manęs“?

Aš aišku šoke. Sakau: „ne“. Tuomet jis: „kodėl?“. Sakau: „aš jūsų nepažįstu“. Tuomet jis uždavė dar kelis klausimus, bet per tą šoką jų net neatsimenu. Negalėjau patikėti, kad tokiu netinkamu metu, pilname troleibuse žmonių, man galėtų nutikti tokia istorija.

Na, tie vaikinai, gavę neigiamą atsakymą, išlipo kitoje stotelėje. Praėjus kiek laiko, man skambina teta ir sako, kad ką tik mane matė per televizorių. Pasirodo, buvo filmuojama laida apie automobilius ar pan. „Keliai. Mašinos. Žmonės“ ir ten buvo tokių „juokelių“ rubrika.

Niekada nepamiršiu šios istorijos, kuri man nutiko troleibuse. O gal visgi reikėjo sutikti tekėti? Įdomu, ką tuomet būtų darę jie?...

Papasakokite apie savo linksmiausią nuotykį troleibuse - rašykite [email protected] arba [email protected] su prierašu „Linksmiausia istorija, nutikusi troleibuse“. Geriausios istorijos bus apdovanotos. Visas keleivių istorijas skaitykite „Vilniaus troleibusų“ svetainėje troleibusai.lt