Medikė: šiandien jauni žmonės į orų permainas reaguoja kaip senukai

Kuo toliau, tuo labiau Lietuvos orai tampa nenuspėjami. Saulę keičiant lietui ar atvirkščiai, vyksta staigūs slėgio ir temperatūros svyravimai, kurie veikia ne tik lėtinėmis ligomis sergančių, bet ir sveikų žmonių savijautą.

Nors žmogaus imunitetas genetiškai užprogramuotas prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, dėl pasikeitusio žmonių gyvenimo būdo šiandien jis to nesugeba. Todėl į orų permainas net jauni žmonės reaguoja taip, lyg būtų ligoti senukai.

Į orų permainas reaguoja 80 proc. žmonių organizmas

Kaip DELFI teigė šeimos gydytoja Regina Balčiūnienė, staigios orų permainos turi įtakos 80 proc. žmonių, taigi veikia daugelį iš mūsų. Kiek šį poveikį jaučia žmogus, priklauso nuo jo amžiaus, lyties ir sveikatos. Labiausiai orai veikia vaikus ir senus žmones, kadangi šios amžiaus grupės turi silpnesnį imunitetą. Moterų grupėje labiausiai orų permainas jaučia vyresnės nei 40 metų, kadangi jų nervų sistema jautresnė, o organizme vyksta hormonų pokyčiai.

„Iš esmės sveikam žmogui orų permainos nesukelia susirgimo, tačiau veikia jo savijautą. Žmonės darosi nedarbingi, dirglūs, pikti, būna blogos nuotaikos, kuri gali pasireikšti pykčio priepuoliais, atsiranda galvos skausmai, žmogui sunku susikaupti. Vis dėlto, nors patys savaime šie negalavimai nėra liga, sukelti ligą jie gali, kai nuolat kartojasi ir stiprėja“, - aiškino medikė.

Tiesa, sveiko, darbingo žmogaus organizmas, turintis stiprią imuninę sistemą, moka prisitaikyti prie įvairių pokyčių. Jei yra nedideli temperatūros ar atmosferos slėgio svyravimai, jis net nepajus, o jei ir atsiranda diskomfortas, kad jis išnyktų, užtenka atsigerti vandens.

„Tačiau jeigu atsiranda mano išvardinti simptomai, reikėtų susirūpinti savo sveikata, kadangi jie gali būti pirmieji tam tikrų ligų požymiai. Jei toks žmogus kreipsis į gydytoją, liga gali būti nediagnozuota, gali nesimatyti jokių organinių pažeidimų, tačiau vis tiek tokiam žmogui bent kas tris mėnesius vertėtų pasitikrinti sveikatą. Mat stipresnės reakcijos į staigias orų permainas rodo, kad tam tikra organizmo sistema yra silpnesnė ir gali išeiti iš rikiuotės. Ypač jeigu organizmas reaguoja net į kelių laipsnių temperatūros pokyčius“, - pasakojo R. Balčiūnienė.

Anot pašnekovės, jei kasdien oras pasikeičia tris ar keturis kartus, labai didėja staigių mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų, insultų ir infarktų. Taip pat pavojinga situacija, kai vieną dieną temperatūra, tarkime, siekė 30 laipsnių, o kitą dieną nukrenta iki 20 laipsnių. Į šiuos pokyčius pirmiausiai sureaguoja smegenų kraujotaka. Pagrindiniai simptomai, kurie signalizuoja apie galimą insultą, yra bendras silpnumas, mirgėjimas akyse, užkrenta ausys.

„Kai vieną dieną temperatūra yra aukšta, o kitą dieną – žema, vyksta kraujagyslių spazmai. Mat kai karšta, kraujas labiau kaupiasi prie odos paviršiaus, o kai atvėsta, didesnė dalis kraujo cirkuliuoja vidaus organuose. Taigi tokie staigūs pasikeitimai sukelia visų cheminių reakcijų organizme sutrikimus. Pavyzdžiui, dėl karščio pakinta ir kraujo, ir audinių ląstelės, pavyzdžiui, sumažėja hemoglobino, eritrocitų, o tai lemia, kad organizmui atsiranda deguonies badas. Todėl žinant, kad ateina karščiai, reikia gerti daugiau skysčių, valgyti neriebų, nesunkų maistą, daugiau daržovių, pieno produktų, kad jis lengviau virškintųsi ir neskatintų kraujo pritekėjimo į vidaus organus. Ir, nepaisant karščio, reikia būti kuo daugiau lauke – ryte iki 12 val. ir nuo 16-17 val. Taip organizmas pratinasi bendrauti su aplinka“, - teigė šeimos gydytoja.

Medikus stebina jaunų žmonių reakcijos

Anot medikės, karštis nėra labai pavojingas, jei nėra didelės drėgmės, tačiau esant karščiui ir didelei drėgmei, kaip paprastai ir būna Lietuvoje, sutrinka prakaitavimo procesas, kadangi aplinkoje yra daugiau drėgmės nei kūne, o neišsiskiriant pakankamai prakaito sutrinka deguonies apykaita organizme, todėl žmogus perkaista. Atsiradus perkaitimui, sutrinka kraujotaka, o tuomet išryškėja visos širdies ir kraujagyslių problemos.

Dėl deguonies trūkumo paūmėja ir bronchinė astma. Taip pat jai turi įtakos vėjo atsiradimas. Pavyzdžiui, jei iš ryto vėjo nebuvo, o po pietų jis sustiprėjo iki 8 m/s, labai greitai gali išsivystyti dusulys.

Staigūs temperatūrų šuoliai dažnai būna ir peršalimo ligų priežastis vasarą – skauda gerklę, atsiranda sloga. „Negalima sakyti, kad labai staigūs ir dideli temperatūrų pokyčiai mus būtinai turėtų susargdinti. Viskas priklauso nuo mūsų imuninės sistemos, kurią reikia stiprinti nuolat, visus metus. Pastebėta, kad miestiečiai į šiuos pokyčius reaguoja stipriau nei kaimiečiai, nes antrieji daugiau laiko būna lauke. Tuo tarpu miestiečiai didesnę gyvenimo dalį praleidžia uždarose patalpose“, - pasakojo R. Balčiūnienė.

Anot medikės, anksčiau taip stipriai į orų permainas nereaguodavo jauni žmonės. „Pastaruoju metu, kiek tenka stebėti, jie reaguoja kaip senukai. Tai streso, prastos mitybos ir šiuolaikinio gyvenimo būdo įtaka, ženklas, kad žmonių imuninė sistema silpsta. Mus labiau nei anksčiau veikia ne tik karštis, slėgio svyravimai, bet ir elektromagnetinės bangos bei kiti atmosferoje vykstantys procesai“, - įsitikinusi pašnekovė.

Taigi nors organizmas genetiškai užkoduotas, kad sugebėtų prisitaikyti prie aplinkos, taip pat ir oro pokyčių, šiuolaikiniai žmonės vis dažnėjančias staigias orų permainas išgyvena vis sunkiau, nes jų imuninė sistema yra nualinta. „Žmonės visą dieną sėdi patalpoje, pamiršta išgerti pakankamai skysčių, išeina į pakitusią aplinką ir jau turime reakciją. Todėl organizmu būtina rūpintis – ne epizodiškai, o nuolat, visus metus“, - sakė medikė.

Nauja tendencija – temperatūrų svyravimai saulėje ir pavėsyje

Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos dr. Audronės Galvonaitės, bene didžiausia lietuviško klimato blogybė – didelė drėgmė, todėl jei pas mus būna karšta, karštis pakeliamas daug sunkiau.

Tarnybos interneto tinklalapyje skelbiamas karščio indeksas, rodantis, kokią temperatūrą žmonės realiai jaučia. Kuo didesnė santykinė drėgmė, tuo realiai žmogus jaučia aukštesnę temperatūrą, nei ji yra iš tiesų. Silpnas diskomfortas pradedamas jausti nuo 27 laipsnių, stiprus – nuo 35. Ten pat galima susirasti ir ultravioletinių spindulių indeksą.

Klimatologai pastebi, kad temperatūra vis stipriau negu anksčiau svyruoja per parą. Pavyzdžiui, dienos ir nakties temperatūra gali skirtis keliolika laipsnių. Taip pat gali skirtis rytinė ir dienos temperatūra, netgi temperatūra pavėsyje ir ant saulės.

„Žmonės turi į tai atkreipti dėmesį, jei nenori būti perpūsti ir susirgti. Tai ypač aktualu vaikams. Be to, tokie temperatūrų svyravimai labai pavojingi sergantiems kraujagyslių ligomis bei turintiems problemų su kraujospūdžiu“, - įspėjo A. Galvonaitė.