Menas neduoti pinigų

Mano jaunėlis brolis prisimena mane tik pritrūkęs pinigų. Paskolinu, nors žinau, kad pinigų negrąžins, o mano patarimų jis nė nemano paisyti. Kiek kartų sakiau sau, kad tai paskutinis kartas, bet broliui esu vienintelis artimas žmogus. Milda

Bičiulis manęs nuolat prašo paskolinti pinigų. Net kai nenoriu ar negaliu to padaryti, randa būdą pinigams išgauti. Ką daryti? Jonas

Pataria psichologė Rūta Klišytė

Abu laiškai apie piniginę pagalbą, tačiau problemos vis dėlto gana skirtingos. Iš Mildos laiško aišku viena: pinigai – kaip į kiaurą maišą, patarimai – it žirniai į sieną. Kuo dažniau šelpiate, tuo neatsakingiau brolis elgiasi, kuo labiau reiškiatės kaip gelbėtoja, tuo bejėgiškesniu jis tampa.

Tai tik palaiko įsisenėjusius vaidmenis, kurių galbūt buvote išmokyti vaikystėje. Tačiau ką turėtumėt daryti dabar? Nusisukti nuo brolio? Ramia širdim leisti jam pražūti? Visų pirma derėtų grąžinti broliui prisiimtą atsakomybę už jo gyvenimą, taigi liaukitės dalijusi pinigus ir patarimus. Žinoma, sunku išlaikyti gerus santykius su tuo, kuris apmaudauja nutrūkus finansinei pagalbai. Tačiau prisiminkite, kad jos prašantysis labiau nei gelbėtojus mėgsta tuos, kurie jam nepadeda, mat lygiaverčiai santykiai palaiko pažeistą jo savigarbą.

Derėtų kartą pasakyti broliui: „Norėčiau tau padėti, tačiau nepajėgiu, todėl pykstu ir ant savęs, ir ant tavęs. Nebeprašyk pinigų skolon, jei neketini jų grąžinti, ir nebeklausk patarimų, jei nė nesiruoši keisti savo gyvenimo.“ Pradžioje, žinoma, grauš sąžinė, ieškosite priežasties sugrįžti į senas vėžes, tačiau judviejų su broliu santykiai taps tikresni, teisingesni. Susilaikiusi nuo jo problemų sprendimo sulauksite rimtų permainų. Jis galbūt susiras kitą šelpėją, tačiau gali pagaliau susirūpinti savo gyvenimu ir imti kepurnėtis. Tik tokiu atveju verta ištiesti ranką: padėti įmanoma tam, kuris mėgina padėti pats sau.

Turbūt suprantate, Jonai, kad bičiulis jumis manipuliuoja. Manipuliacija – toks poveikio būdas, kuriuo nejučia esate priverčiamas pasielgti taip, kaip naudinga kitam tarsi savo paties noru. Manipuliuojamasis mano, jog taip pasielgė laisva valia, nors iš tikrųjų jo teisės buvo pažeistos, o manipuliuotojas, regis, tėra prašytojas, nors iš tikrųjų griebėsi subtilios prievartos.

Manipuliuoti galima įvairiai: galbūt bičiulis pasinaudoja jūsų silpnybe, pavyzdžiui, noru atrodyti geresniu nei esate, ir šitaip priverčia pakratyti piniginę. Arba sėkmingai taiko vadinamąjį neigiamo atsakymo metodą. Prašo: „Ar galėtum paskolinti man tūkstantį litų?“ Atsakote, kad tokios sumos neturite, tada jis nusiminęs klausia: „Tai gal paskolintum bent penkiasdešimt iki rytojaus?“ – „Žinoma!“ – skubate pradžiuginti. Šio triuko esmė: pirma pateikiamas pernelyg didelis, įžūlus ir dėl to nepriimtinas prašymas, o paskui paprašoma kukliau (būtent tiek ir siekiama išpešti). Ir tai bene visuomet suveikia! Jeigu bičiulis būtų paprašęs penkiasdešimties litų, vargu ar būtų juos iš jūsų gavęs.

Nuspręskite, kas jums svarbiau – pinigai ar draugystė, ir ramiai praneškite apie tai bičiuliui: „Nusprendžiau daugiau nebeskolinti tau, nes piniginiai reikalai kenkia mūsų draugystei.“ Nebūkite pernelyg dosnūs kitiems: net ir čia svarbu saikas.

Nemanykite, kad parodyti pernelyg dosnią širdį jums nieko nekainuos. Jei darote paslaugą tik tam, kad pasijustumėte geresnis, nesistebėkite, jog už tai turėsite susimokėti. Nesistenkite atrodyti labiau pasiturintis ar dosnesnis nei esate. Neabejokit, tuoj atsiras, kas tuo pasinaudoja.