Miške nuodingos ne vien gyvatės

Gamtoje ir mūsų aplinkoje gausu nuodingų augalų, kurie gali rimtai pakenkti sveikatai.

Laiką leisdami gamtoje, galime smarkiai apsinuodyti suvalgę ar vos prisilietę prie nuodingų augalų. Ypač atsargiems vertėtų būti, jei šalia yra mažų vaikų. Vieni nuodingi augalai pakenkia nesmarkiai, tačiau kitų poveikis gali būti ir mirtinas. Apie tai kalbamės su Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialiste Dovile JAKUBAVIČIŪTE.

Kaip žinoti, kad apsinuodijome kuriuo nors augalu?

Skirtingi nuodingi augalai pažeidžia skirtingus organus, todėl apsinuodijimo požymiai yra nevienodi. Deginantį lūpų skausmą, burnos gleivinės ir liežuvio tinimą sukelia rūgštynės, rabarbarai, kiškio kopūstai, hiacintų ir narcizų svogūnėliai. Snieguolių nuodų poveikis pasireiškia seilėtekiu, priepuoliniu vėmimu, kartais ir viduriavimu. Sunkų ir ilgai trunkantį viduriavimą, vėmimą, virškinimo kanalo patinimą sukelia vaistinė ir daugiažiedė baltašaknė, kaštono vaisiai, šilagėlė, plukė, vėdrynas, žalčialunkis. Regėjimo sutrikimas, išsiplėtę vyzdžiai, karšta ir paraudusi kūno oda, sutrikęs rijimas, psichozė, haliucinacijos, koordinacijos sutrikimas atsiranda apsinuodijus durnarope, drigne ar vaistine šunvyšne.

Traukulius sukelia nuodingoji nuokana, kurpelė, tabakas, dėmėtoji mauda, darželinis pupmedis. Apsinuodijus jais ima deginti burną ir ryklę, skaudėti pilvą, darosi silpna, pradeda svaigti galva, pykina, prasideda traukuliai, o nesuteikus pagalbos mirštama pirmą valandą. Širdies ritmas sutrinka apsinuodijus rusmenėje, pakalnutėje, oleandre, adonyje, kurpelėje ir čemeryje esančiomis toksiškomis medžiagomis. Sibirinis barštis, vaistinė gelsvė, sėjamasis pastarnokas pažeidžia odą, o jų poveikį šimtus kartų sustiprina šviesa ir drėgmė.

Kada pajuntame šiuos sveikatos sutrikimus?

Apsinuodijimo simptomai pastebimi iškart arba po vadinamojo slaptojo laikotarpio. Klastingi yra rudeninis vėlyvis, karklavijas, baltažiedis vikmedis, ricinmedis, nes apsinuodijimo požymiai gali pasireikšti praėjus 1–6 valandoms, o kartais net po paros.

Kaip padėti apsinuodijusiam žmogui?

Svarbu atminti, kad priešnuodžių nuodingoms augalų medžiagoms nėra – gydomos tik jų sukeltos pasekmės. Pastebėjus, kad vaikas ar kitas žmogus suvalgė ar prisilietė prie nuodingo augalo arba jam pasireiškė minėti požymiai, reikia kuo skubiau suteikti pagalbą, skambinti Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro specialistams arba gabenti nukentėjusįjį į artimiausią gydymo įstaigą.

Kaip būtų galima išvengti tokių nelaimių?

Geriausia vengti susidūrimo su šiais augalais. Reikia mokytis patiems ir išmokyti vaikus atpažinti nuodingus augalus – padės augalų žinynai ar interneto svetainės. Būtina atsiminti, kad ne visos augalo dalys yra valgomos, net tų, kurių vaisius valgome. Žinoma, nereikėtų liesti ir ragauti nepažįstamų augalų, prieš sėdantis ant žemės būtina apžiūrėti plotą ar ką nors pasitiesti, gamtoje geriau dėvėti ilgas kelnes ir drabužius ilgomis rankovėmis, o prieš apželdinant kiemus ir sodus pasidomėti, ar pasirinkti augalai nėra nuodingi.

Nuodingi gali būti ir kambariniai augalai?

Taip. Dažnai neįtariame, kad gėlės, kurias auginame namie dėl grožio ir malonaus kvapo, gali būti žalingos jas palietus arba netyčia suvalgius vos vieną lapelį. Praryta azalijos, šliaužiančiosios tramažolės, kroko, pakalnutės, hortenzijos, sukučio, amalo, oleandro ir rododendro dalis, pavyzdžiui, lapas, gali sukelti rimtas ligas. Kituose augaluose esančios medžiagos gali dirginti odą, burną ir liežuvį. Kartais gali išsivystyti skrandžio opa arba atsirasti kvėpavimo sunkumų. Tai gali sukelti šiaudenis, Bostono gebenė, kalija, difenbachija, filodendras, sukilis, trilapis dobilas ir vėzdūnė. Palietus meilenį, raudonąjį gvazdiką, vėdryną, ciklameną, gelsvąjį narcizą, pelargoniją, fikusą, bugienį, vilkdalgį, puasentiją, dyglainę arba tulpės svogūnėlį gali išberti odą. O suvalgius gali supykinti, galimas vėmimas, viduriavimas, jaučiami pilvo spazmai. Toksiškas yra ir vanduo, kuriame buvo laikomi nuodingi augalai.

Kaip nuo to apsisaugoti?

Jei turite mažų vaikų, reikėtų rinktis nepavojingus dekoratyvinius augalus, pavyzdžiui, šparaginius paparčius, Bostono paparčius, kamelijas, spriges, laimės medį.
Jeigu namuose yra nuodingų augalų, reikėtų kiekvieną kartą juos palietus nusiplauti rankas ir laikyti juos vaikams nepasiekiamoje vietoje. Namus galima dekoruoti ir valgomaisiais augalais, pavyzdžiui, virtuvėje naudojamomis žolelėmis ar kitais žalumynais.

O kaip dėl augalų, kuriuos vartojame maistui?

Apsinuodyti galima prarijus didelį kiekį avokado, rabarbaro ar pomidorų lapų, obuolių ar kriaušių sėklų, abrikosų, vyšnių, persikų ar slyvų kauliukų arba graikinių riešutų kevalų. Gali atrodyti keista, tačiau net nedidelis kiekis žalių bulvių daigų gali būti labai toksiškas.

Pirmoji pagalba prisilietus prie nuodingų augalų:

• pasitraukti nuo alergizuojančio augalo;
• nuplauti sąlyčio su augalu vietą šaltu vandeniu;
• kuo skubiau kreiptis į gydytojus, ypač jei žmogus pradeda dusti arba smarkiai tinsta jo kūnas.

Pirmoji pagalba suvalgius nuodingą augalą:

• jei tinsta ir peršti burnos gleivinė – duoti burnoje palaikyti ledo gabaliukų arba šalto vandens – tai apmalšins skausmą;
• be gydytojo nurodymo negalima vartoti jokių medikamentų ar imtis medicininių procedūrų;
• būtina nedelsiant kreiptis į ligoninę, kartu paimti ir apsinuodijimą sukėlusį augalą arba jo dalį.