Mintys apie pinigus – kliūtis santykiams užmegzti

Su pinigais susiduriame kiekvieną dieną, mintys apie juos nuolat sukasi mūsų galvose. Juk tik dėl pinigų sukasi pasaulis. Naujas tyrimas, kuris bus publikuojamas leidinyje „Psychological Science“, bando gilintis į pinigų psichologinį poveikį ir tai, kaip jie keičia mūsų elgseną, jausmus ir emocijas, rašo physorg.com.

Groningeno universiteto (Olandija) mokslininkė Jia Liu, rašant straipsnį bendradarbiavusi su Minesotos universiteto (JAV) Carlsono vadybos mokyklos atstove Kathleen Vohs bei Roterdamo vadybos mokyklos (Olandija) specialistu Dirku Smeestersu, tyrė santykį tarp pinigų ir mėgdžiojimo. „Kilo mintis, kad pinigai gali aktyvuoti du motyvus: autonominį tikslo siekimą (autonomiškumą ir nepriklausomybę) bei tarpasmeninį nejautrumą (abejingumą kitiems). Norėjome išsiaiškinti kuris iš jų dominuoja kilus mintims apie pinigus“, - sakė J. Liu.

Elgsenos mėgdžiojimas yra nesąmoningas kitų žmonių laikysenos, manierų, gestų ir judesių perėmimas. Kitas to paties dalyko pavadinimas yra nesąmoningas imitavimas. Jis glaudžiai susijęs su santykiais, kito žmogaus mėgimu bei empatija ir yra vertinamas kaip tarpusavio santykių signalas bei kaip priemonė šiam signalui skleisti.

Pasak J. Liu ir jos kolegų, ankstesni mėgdžiojimo tyrimai atskleidė, kad jeigu asmenį kas nors pamėgdžioja, mėgdžiotojas tam asmeniui pradeda patikti labiau nei tuo atveju, kai jis nėra mėgdžiojamas. Tačiau J. Liu ir jos kolegos nebuvo tikri, kad mėgdžiojimas visais atvejais veikia teigiamai ir iškėlė teoriją, kad mėgdžiojimas iš tikrųjų gali sukelti neigiamą poveikį jei asmuo jaučiasi nesaugiai, ypač prakalbus apie tokius dalykus, kaip pinigai.

Norint patikrinti šią teoriją, 72 studentų buvo paprašyta atlikti kelias tarpusavy nesusijusias užduotis. Iš pradžių tiriamieji dirbo prie kompiuterio, kurio darbalaukyje buvo pavaizduoti arba pinigai, arba jūros kriauklės. Vėliau, kitos užduoties metu, dalyviams teko su kolega aptarti kokį nors produktą. Pokalbio metu kolega arba mėgdžiojo tyrimo dalyvio nežodinę elgseną (pvz., laikyseną ir gestus praėjus maždaug dviem sekundėms) taip, kad jo elgesys nekristų į akis, arba visai elgsenos nemėgdžiojo. Ir galų gale buvo matuojamas tyrimo dalyvių grėsmės jausmas, jų buvo klausiama kaip jiems patiko kolega, su kuriuo teko bendrauti.

„Tyrimas pademonstravo pinigų gebėjimą skatinti laisvės siekį, nes žmonėms priminus apie pinigus, mėgdžiojimu išreikštą siekį vienytis jie vertino kaip grėsmę asmeninei laisvei, todėl gindamiesi reagavo labiau priešiškai. Tai gali būti svarbu sudarant socialinius ryšius ir kuriant tarpasmeninius santykius, nes siekiant vienijimosi galima susilaukti priešingo rezultato“, teigia J. Liu.

Trumpai tariant, žmonės jaučia grėsmę ir nemėgsta tų, kurie bando su jais atrasti ryšį, jeigu jų mintys sukasi apie pinigus.