Mocartą galėjo nužudyti vitamino D stoka

Per savo ganėtinai trumpą gyvenimą Austrijos kompozitorius Wolfgangas Amadeus Mozartas sirgo įvairiomis tuo laikmečiu dažnomis ligomis: raupais, vidurių šiltine, angina ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, rašo discovery.com.

Tačiau iki šiol nežinoma kas tiksliai tapo jo mirties 1791 metų gruodžio mėnesį, sulaukus vos 35 metų, priežastimi – esama įvairių teorijų, nuo apsinuodijimo iki inkstų ligos.

Dabar du mokslininkai pasiūlė dar vieną teoriją: vitamino D stoką. Savo namuose Austrijoje, didelio laipsnio platumose, W. A. Mozartui bent po pusmetį per metus tikriausiai stigo saulės šviesos vitamino. Ir ši stoka tikriausiai buvo viena iš priežasčių, dėl ko kompozitorius sirgo visomis kitomis ligomis.

Buvęs NASA atmosferos fizikos specialistas Williamas Grantas, pastarąjį dešimtmetį su dideliu susidomėjimu stebintis vitamino D tyrimus, svarsto, kad jeigu W. A. Mozartas būtų žinojęs apie vitaminą D ir būtų galėjęs jo gauti, tikriausiai per savo gyvenimą būtų galėjęs parašyti bent dukart daugiau kūrinių. Pasak mokslininko, tą patį galima būtų pasakyti ir apie kai kuriuos kitus garsius, jaunystėje mirusius muzikantus.

Nors kai kurie mokslininkai tokią teoriją vertina skeptiškai, W. Grantas mano, kad W. A. Mozarto pamokanti istorija turėtų būti įdomi šiuolaikiniams muzikantams, kuriems reikėtų pasvarstyti apie galimybę vieną kitą kartą pagroti ir gryname ore.

„Beveik visos šiuolaikinės ligos yra vienaip ar kitaip susijusios su vitaminu D. Manau, šiuolaikiniai muzikantai nežino fakto, kad liekant viduje jie negauna reikiamo vitamino D kiekio“, sakė medicininio išsilavinimo neturintis W. Grantas, bendradarbiaujantis su Saulės šviesos, mitybos ir sveikatos tyrimų centru, skatinančiu vitamino D tyrimus ir švietimą apie jį.

W. A. Mozarto mirtis jau ilgą laiką gaubiama paslapties šydo. Muzikantas buvo palaidotas praėjus trims dienoms po mirties, sakė karjerą baigęs chirurgas ortopedas Williamas Dawsonas, buvęs Scenos meno rūšių medicinos asociacijos prezidentas. Kompozitoriui skrodimas nebuvo atliktas.

Kompozitoriaus mirties aprašymai ir liudijimai pradėti vertinti tik praėjus 30 metų po mirties. Tačiau dokumentuose būta gausu viena kitai prieštaraujančių detalių. Padėties nelengvino ir tai, kad medicininės to laiko žinios gerokai atsiliko nuo dabartinio medicinos mokslo. Nuo W. A. Mozarto mirties pasikeitė ir daugumos medicininių terminų apibrėžimai.

„Apie vitaminus jie nežinojo. Apie bakterijas jie nežinojo. Apie kraujospūdį jie nežinojo. W. A. Mozarto gydytojai buvo patys geriausi specialistai. Jie tiesiog neturėjo žinių ir technologijų, reikalingų jam gydyti“, sakė W. Dawsonas.

W. Dawsonas peržiūrėjo 81 literatūros šaltinį, kuriuose buvo aptariama kas iš tiesų nutiko W. A. Mozartui gyvenimo gale. Savo mokslo darbe žurnale „Medical Problems of Performing Artists“ jis surašė ir suorganizavo šiuos pasakojimus.

Daugelyje šaltinių kaip pagrindinė W. A. Mozarto sveikatos problemų – taip pat streptokokinės gerklės infekcijos bei konjunktyvito – priežastis buvo nurodomas inkstų veikos sutrikimas. Toks paaiškinimas yra ganėtinai įtikinamas, tvirtino W. Dawsonas, tačiau jis turi ir savo teoriją apie tai, kas galėjo nužudyti kompozitorių.

„Gydydami W. A. Mozartą jie dažnai nuleidinėjo jam kraują. Manau, kad jie nuleido per daug kraujo ir jis mirė dėl ūmaus nukraujavimo“, sakė buvęs medikas.

Tuo tarpu W. Granto požiūris kitoks. Jis labai akylai perskaitė W. Dawsono mokslinį darbą ir atkreipė dėmesį į sezonus, kuomet W. A. Mozartas labiausiai sirgdavo. Nuo 1762 iki 1783 metų dauguma kompozitoriaus infekcijų buvo aprašytos nuo spalio vidurio iki gegužės vidurio, rašė W. Grantas. Jo idėjos taip pat išdėstytos leidinyje „Medical Problems of Performing Artists“.

Būtent tuo metu žmonės tokiose vietose, kaip šiaurinė Austrija, tiesiog negauna pakankamai vitamino D iš kontakto su saulės šviesa. Pastaraisiais metais daugybė tyrimų pakankamą vitamino D kiekį susiejo su mažesne gripo, plaučių uždegimo, širdies ir kraujotakos ligų, vėžio, autoimuninių ligų ir kitų sutrikimų rizika.

Dabar daugumai žmonių rekomenduojama per dieną suvartoti vidutiniškai 600 TV vitamino. Tačiau kai kurie ekspertai tvirtina, kad vartoti reikėtų iki 4000 TV – tai yra dabartinė viršutinė rekomenduojama vitamino D vartojimo riba (ir tokių dozių nederėtų vartoti nepasitarus su gydytoju).

W. Grantas priminė apie du garsius muzikantus, kurių gyvenimo istorijos buvo panašios. 1987 metais, sulaukusi 42 metų, nuo išsėtinės sklerozės mirė britė smuikininkė Jacqueline Mary du Pré. O 1911 metais nuo infekcinio endokardito mirė austras kompozitorius Gustavas Mahleris. Dabartiniai duomenys rodo, kad nuo abiejų ligų gali apsaugoti vitaminas D.

Pasak W. Dawsono, nėra jokių galimybių patvirtinti ar paneigti W. Granto teoriją, tačiau jis pats ją vertina gana skeptiškai: „Kyla noras sakyti, kad tai idėja, turinti savo šalininkų ir kad jai neprieštarauja literatūra. Ar ta idėja tikėti – tai jau kiekvieno atskiro skaitytojo reikalas“.