Mokėjimo kortelės: nuo metalo iki plastiko (1 dalis)

Ar įsivaizduojate savo piniginėje metalo plokštelę, su kuria galite apsipirkti konkrečioje parduotuvėje? Jei norėtumėte apsipirkti keliose parduotuvėse, tektų tartis su kiekvienu prekybininku dėl jo parduotuvėje galiojančios metalo lydinio kortelės individualiai. Ir dar... svarbiausia, nepamiršti mėnesio pabaigoje į parduotuvę sugrįžti su grynaisiais pinigais. Šiandien tai atrodo juokinga, tačiau tokia buvo mokėjimo kortelių istorijos pradžia.

Mokėjimo kortelių vizionieriai – visai ne bankininkai

Amerikos prekybininkai buvo pirmieji savo pirkėjams XIX a. pradžioje pasiūlę šiuolaikinių mokėjimo kortelių prototipus – metalo korteles, kurias mainydavo į prekes. Ant aliuminio ar kito metalo kortelės, kurią šiandien galėtume vadinti kredito kortele, vienos pusės buvo išgraviruojami pirkėjo vardas, pavardė ir adresas, kitoje – jo parašas. Vėliau, žinoma, pirkėjas turėdavo sugrįžti pas prekybininką su pinigais, dažniausiai mėnesio pabaigoje. Atsiskaitęs pirkėjas ir vėl atgaudavo savo kortelę. Manoma, kad tokių kortelių JAV buvo net iki 500 rūšių, kadangi viena kortelė buvo skirta atsiskaityti tik vienoje vietoje.

Ilgainiui turėti kelias metalines korteles tapo gerokai nepatogu. Tuomet 1946 metais bankininkas Johnas Bigginsas pirmasis pristatė savo klientams skirtą popierinę kortelę "Charge-It". Taip atsiskaitymo procese atsirado tarpininkas – bankas. Pirkėjų sąskaitos už kortele įsigytus pirkinius buvo siunčiamos bankui, o jas apmokėti buvo privaloma kiekvieno mėnesio pabaigoje. Nors ši kortelė jau galiojo skirtingose prekybos vietose, tačiau jos naudojimas buvo vis dar ribotas. Be to, ją gaudavo tik geros reputacijos, lojalūs ir patikimi banko klientai.

Kaip už pietus atsiskaityti be grynųjų pinigų?

Toks klausimas vieną 1949-ųjų dieną kilo amerikiečių verslininkui Frankui MacNamarai, kai sočiai papietavęs Niujorko restorane susivokė piniginę palikęs namuose. Nepatogi situacija verslininkui pakišo mintį, kaip būtų galima pakeisti grynuosius pinigus – jis kartu su kolega Ralphu Schneideriu niujorkiečiams pristatė iš storo popieriaus pagamintą „Dinner‘s Club“ kortelę. Tai buvo pirmoji masiškai paplitusi nebankinė kortelė – vos per kelis metus ją įsigijo daugiau kaip 20 tūkst. amerikiečių. Ši kortelė buvo skirta apmokėti sąskaitas įvairiuose Amerikos restoranuose, bet ilgainiui atsiskaitymo tinklas gerokai išsiplėtė.

Taigi, kortelės turėtojui nereikėjo sukti galvos, ar jis su savimi turi grynųjų, jo sąskaitą kortelę priimančiose parduotuvėse, restoranuose apmokėdavo „Dinner‘s Club“ bendrovė, vėliau lėšas susigrąžinanti iš savo kliento. Žinoma, verslininkui F. MacNamarai rūpėjo ir pelnas: kortelės savininkas turėjo mokėti 3 JAV dolerių metinį mokestį, o prekybininkai – 7 proc. mokestį už kiekvieną kliento atsiskaitymą kortele.

„Dinner‘s Club“ kortelės populiarumas paskatino Amerikos bankus aktyviau vystyti ne grynųjų pinigų atsiskaitymų galimybes. Bankai, šioje srityje veikę pavieniui, septintajame dešimtmetyje ėmė bendradarbiauti ir galiausiai buvo įsteigtos tokios visame pasaulyje garsios mokėjimo kortelių organizacijos kaip „Visa Inc.“, ICA (InterBank Card Association – dabar „Mastercard Worldwide“) ir kitos.

Bankomato idėja gimė vonioje

Žinoma, tuo metu bankų klientams siūlomos kortelės dar nė iš tolo nepriminė šiandien naudojamų. Tačiau technikos ir mokslo sparti raida netrukus padėjo joms įgauti ne tik šiuolaikinių kortelių pavidalą, bet pamažu ir funkcionalumą.

Didelį perversmą bankininkystės pasaulyje padarė Johnas Shepherd-Barronas, sukūręs pirmąjį šiuolaikinį bankomatą. Kaip ne viename interviu pasakojo pats išradėjas, mintis sukurti pinigus išduodantį įrenginį gimė maudantis vonioje iš pykčio, kad banko ne darbo metu, ypač savaitgaliais, nėra galimybės gauti grynųjų pinigų. Patį veikimo principą pasufleravo užkandžių automatai, į kuriuos įmetus monetas iškrenta norima prekė.

Bankomato idėja buvo realizuota vos per kelis metus – pirmasis pinigus išduodantis įrenginys buvo įrengtas 1967 metais Londone. Į bankomatą anuomet reikėjo įdėti specialų čekį ir surinkti net 6 ženklų PIN kodą.