Žmonija atsirado dėl klimato kaitos

Esama tvirtinimų, kad klimato kaita sunaikins mūsų rūšį. Tačiau panašu, kad būtent ji padėjo žmonijai suklestėti. Greiti temperatūros svyravimai, kurie buvo būdingi pasauliniam klimatui prieš 2-3 mln. metų, sutapo su žmogaus evoliucijos aukso amžiumi.

Fosiliniai duomenys rodo, kad iš vienos hominidų rūšies, gyvavusios prieš 2,7 mln. metų - Australopithecus africanus išsivystė aštuonios skirtingos rūšys. Pirmasis mūsų genties narys atsirado prieš 2,4-2,5 mln. metų, o pirmasis homininas, iškeliavęs iš Afrikos - Homo erectus - išsivystė prieš 1,8 mln.metų.

Norint išsiaiškinti ar klimatas turėjo įtakos rūšių raidos spurtui, Liverpoolio universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkas Mattas Grove'as pasinaudojo temperatūros duomenų rinkiniu, parengtu California universiteto Santa Barbaroje (JAV) mokslininkės Lorraine Lisiecki. B. Lisiecki analizavo deguonies izotopus foraminifera jūros gyvūnų fosilijose. Ledynmečių laikotarpiais šių sutvėrimų kiaukutuose buvo daugiau sunkesniųjų deguonies izotopų, nes lengvesnieji tokiai laikotarpiais daugiau kaupdavosi lede ir sniege, o ne vandenyne.

M. Grove'as nustatė, kad vidutinė temperatūra per pastaruosius 5 mln. metų staigiai pasikeitė tris kartus. Kiekvienas pasikeitimas atitiko skirtumą tarp ledynmečio ir ne ledynmečio temperatūrų, tačiau vienas iš šių epizodų sutapo su homininų „aukso amžiumi“. Šis periodas išsiskyrė tuo, kad jame nustatytas didesnis registruotų temperatūrų spektras, o tai reiškia, jog tuo laikotarpiu klimatas kito staigia, bet ne ilgam laikui. Pasak M. Grove'o, tokios sąlygos turėjo paskatinti gebėjimo adaptuotis evoliuciją – šis gebėjimas yra Homo genties išskirtinis bruožas.

Pasak M. Grove'o, Homo erectus išlikimą palengvinusios savybės, išsivystę šiuo permainų laikotarpiu, yra dantys, tinkami mišriai mitybai ir didesnės smegenys – visa tai greitų klimato permainų laikotarpiu būtų teikę privalumų išlikimo prasme.