Moteris nuo smurtaujančių vyrų slepianti N.Dirsienė: „Moteris, per vestuves praradusi nekaltybę, visą gyvenimą lieka dėl visko kalta“

Smurtas šeimoje – ne asmeninis ir ne „nekaltas“ veiksmas. Nuo šių metų gruodžio mėnesio įsigalios Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris smurtą šeimoje prilygina nusikaltimui. Todėl iki šiol be jokių skrupulų užvažiuodavę savo mylimajai per veidą kumščiu, ar apspardę šonus, smurtaujantys vyrai turės pagalvoti apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę.

Už aukštos tvoros, kuria aptvertas Vilniaus mieste įsikūręs motinos ir vaiko pensionas, girdisi vaikų čiauškėjimas. Norint įeiti, reikia sulaukti budėtojos, kuri metusi tiriamą žvilgsnį skuba atrakinti spyną. Vartus atvėrusi moteris šypsosi ir draugiškai pradeda pasakoti apie pensioną – malonu, kad šį kartą atėjusi lankytoja nėra žiauriai sumušta ir neglaudžia šalia savęs išsigandusių mažylių.

„Pensionas teikia paslaugas smurtą šeimoje patyrusioms moterims ir jų vaikams, moterims iš vaikų namų, taip pat stichinių nelaimių ištiktoms ir į prostitucijos liūną pakliuvusioms moterims. Čia nėra tokia vieta, kur moterys gali ateiti tik pernakvoti. Pensione teikiama teisininko, psichologo pagalba, moterys čia gali palikti savo vaikus, kai išeina į darbą. Mes sprendžiame įvairiausias iškilusias problemas“, - sakė Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensiono direktorė Nijolė Dirsienė.

Pensione yra 72 lovos, vadinasi, vienu metu prisiglausti gali apie 25 moterys su savo vaikais. Pensiono direktorė sakė, kad visos vietos yra užimtos, tačiau nors pensionas perpildytas, nė viena moteris nėra paliekama už pensiono vartų – visada yra papildomų sudedamų lovų, todėl priimamos visos moterys, kurios neturi saugios aplinkos. Į pensioną moteris atveža policijos pareigūnai, kurie moteris su vaikais randa gatvėse, arba giminaičiai, kurie patys nebegali apsaugoti moters nuo smurto jos šeimoje. Išsigandusios moterys priimamos bet kuriuo paros ir savaitės metu.

„Moterų ir vaikų saugumą bandome užtikrinti aukšta tvora. Tai pat palaikome gerus ryšius su policijos pareigūnais. Žinoma, incidentų yra pasitaikę ne vienas – atėję moterų vyrai šūkauja, grasina, sako, kad nori susitikti su vaikais. Vienas vyras yra taranavęs pensiono vartus su automobiliu, kitas supjaustęs darbuotojų automobilių padangas. Vyrai prie pensiono pasirodo praėjus keletui dienų, kai iš namų pabėga moteris. Jie bijo, nes nežino kokie bus moters veiksmai, tuomet jie bando bent jau apjuodinti moterį prieš jos giminaičius – aiškina, koks jis didvyris su ja gyvendamas ir panašiai“, - pasakojo pensiono direktorė.

Slapstytis turėtų smurtautojas

N.Dirsienė pabrėžė, kad visuomenė turi suprasti, jog smurtas nėra privatus šeimos reikalas: „Visuomenė turi būti neabejinga ir pastebėti savo kaimynes, drauges, kolegas – matyti ir reaguoti. Tai smurtautojui turėtų būti gėda. Jis turėtų slėptis, bėgioti ir pergyventi, kad jį gali atpažinti.

Ne moteris turi slapstytis, o smurtautojas, kuris turi būti baudžiamas. Jeigu mes, parėję į namus, vėlų vakarą pamatome kaimynę, stovinčią lauke su vaikais, netikėkime, kad ji išvedė vaikus pakvėpuoti grynu oru prieš miegą arba pasižiūrėti gražiai krintančių snaigių. Ji negali grįžti į namus, todėl laukia kol smurtautojas užmigs, prieš tai išlenkęs dar kokią taurelę. Tik tada ji galės grįžti su vaikais namo“.

Smurtą kenčia visą gyvenimą

Į pensioną atvykusių moterų amžius labai įvairus, vidurkis – apie keturiasdešimt. N.Dirsienė apgailestavo, kad kreipiasi ir tokios moterys, kurios vyrų smurtą kenčia daugybę metų – pavyzdžiui, pensione nuo sutuoktinių smurto pasislėpė septyniasdešimtmetė. Senjorė tikėjosi, kad laikui bėgant vyras nurims ir nebesugebės smurtauti, tačiau taip neįvyko.

Į šį pensioną kreipiasi ir dar garbesnio amžiaus moterys – devyniasdešimties metų senolė skundėsi, kad ją namuose talžo dukra su žentu. Anot N.Dirsienės, pagyvenusios moterys dažniausiai kenčia nuo savo sūnų, kurie smurtaujančio tėvo pavyzdį matė visą gyvenimą, ir dukrų vyrų.

„Atėjusios moterys kalba apie daugiametį smurtą – tai ir dešimt, penkiolika metų. Jos kenčia smūgius ir galvoja – gal aš išmoksiu, prisitaikysiu, išmoksiu geriau ir skaniau gaminti, skalbti, stengsiuos, kad vaikai nesirgtų, neverktų ir panašiai. Paaiškėja, kad smurtas prasideda praktiškai nuo pirmos bendravimo dienos. Posakį, kad moteris po vestuvių pasidaro kalta, reikia suprasti tiesiogiai – moteris per vestuves praradusi nekaltybę, visą gyvenimą lieka dėl visko kalta. Vadinasi, tu dabar dėl visko, kas yra negerai šeimoje, esi kalta – dėl to, kad vaikai verkia, kai norisi žiūrėti televizorių, mažo atlyginimo ir t.t. Be to, juk geros moters vyras nepalieka. Ir šis mitas labai gajus, taip?“ - su kartėliu apie stereotipus kalbėjo N.Dirsienė.

Du tipai – intelektualo ir geriančio mušeikos prievarta

N.Dirsienė pasakojo, kad smurto auka gali būti bet kuri moteris – nesvarbu ar ji baigė keturias klases, ar turi tris aukštuosius. Taip pat ir su smurtautojais skiriami du tipai – geriantys padugnės, kurie dažniausiai naudoja fizinį smurtą, ir vadinamieji „rafinuoti žydrųjų apykaklių“ smurtautojai.

Pastarųjų smurtą būna sunku įrodyti, kartais tai nesuvokiama protu. Jie būna ganėtinai grėsmingi – užima aukštas pareigas, gali paveikti moters darbdavį, izoliuoti ją nuo visuomenės.

Anot N.Dirsienės, moters gyvybei pavojingesni pirmieji – asocialaus tipo smurtautojai, tačiau psichinei sveikatai – baltais marškiniais dėvintys ir tariamai nepriekaištingos reputacijos vyrai.

„Mūsų visuomenė yra pripratus prie smurto – mėlynė paakyje yra tarsi savaime suprantama. Tačiau kai nužudo ir galvos neberanda, tada jau atkreipia dėmesį. Derėtų susimąstyti, kokie yra smurto kaštai ir kiek kainuoja laiku nesuteikta pagalba. Kiek Panevėžio pataisos namuose yra moterų, kurios neiškentusios smurto galiausiai nužudė savo vyrus?” - klausė N.Dirsienė.

Mastai - nežinomi

Kokie Lietuvoje yra smurto mastai, N.Dirsienė pripažino, kad nežino. Visų pirma nėra atskaitos taško, pagal kurį būtų galima įvertinti smurtą: „Kaime išvis tragedija. Jeigu visos moterys atsikeltų ryte ir ateitų pagalbos – nežinau, kiek pensionų reikėtų. Pas mus ateina įvairios moterys – vienos skundžiasi, kad vyras šiurkščiai su ja kalbėjo, o moteriai tai nepriimtina. Arba prisistato moterys be dantų, sulaužytais šonkauliais, blogai sugijusiais žandikauliais, visos sudaužytos ir dar svarsto, kad vyras nėra toks blogas, gal su juo būtų galima gyventi, jeigu ji pasistengtų ir prisitaikytų. Nėra atskaitos taško, kaip būtų galima įvertinti smurtą“.

„Kai kalbėjomės su policijos pareigūnais, jie paaiškino kūno sužalojimo ekspertizę – jeigu abdukcijoje užfiksuota mėlynė ir nubrozdinimai, tai toli gražu neparodo patirto smurto. Tai yra tik maksimaliai išvengto smurto žymės. Ekspertai pripažino, kad jeigu moteris nebūtų buvusi vikri, tai jai būtų galva nuo smūgio nulėkus, vyras paprasčiausiai ją būtų užmušęs“, - konstatavo N.Dirsienė.

***

Saugios nuo smurto aplinkos neturinčios moterys į Vilniaus motinos ir vaiko pensioną Vytenio g. 45 gali kreiptis bet kuriuo paros metu. Ištisą parą veikia ir krizių centro telefonas – (8 5) 233 2508