Nauji faktai apie sinusitą

Sinusai – tai veido kaukolės dalyje apie nosį esančios ertmės. Niekas apie juos negalvoja, kol nesuserga sinusitu – gleivinės, dengiančios sinusų ertmes, uždegimu. Tada atrodo, kad ertmės pripildytos cemento, praktiškai neįmanoma prakvėpuoti.

Milijonams žmonių sinusitas užsitęsia kelis mėnesius ar net kelerius metus, ir medikai negali jiems padėti. Anksčiau bandyta gydyti antibiotikais, nes daugelio gydytojų nuomone, sinusitą sukelia infekcijos. Tačiau žmonės atkrisdavo, tad natūraliai kildavo abejonių dėl gydytojų priemonių efektyvumo.

Pastarąjį dešimtmetį vystosi naujas medikų požiūris į sinusitą. „Atsitraukta atgal, ir sinusitą imta traktuoti kaip daugiau nei uždegiminį procesą. Gali būti, kad ne visada sinusitą sukelia infekcijos, o tokiu atveju antibiotikai menkai padės“, – teigė Teksaso universiteto „Southwestern Medical Center“ otolaringologas Bradleyis Marpleas.

Medikai ėmė gydyti lėtinio sinusito atveju esantį uždegimą steroidiniais vaistais, o mokslininkai ieško priežasčių, kas sukelia sinusitą.

Kasmet sinusitu suserga milijonai žmonių. Nosies gleivinė nuolat gamina išskyras, kurios, jei žmogus sveikas, yra stumiamos į nosies ančių apačią ir patenka į nosiaryklę. Susirgus sinusitu, nosis ir sinusai patinsta, todėl sutrinka gleivių šalinimas, nosis užsikemša, ima tekėti žalsvos arba gelsvos gleivės. Taip pat skauda akis, gali skaudėti galvą ir dantis.

Gana ilgai mokslininkai ir gydytojai negalėjo sutarti, kas sukelia lėtinį sinusitą. Tik 2003 m. kelios medikų grupės iš naujo apibrėžė sinusitą ne kaip susirgimą, o kaip kelis sutrikimus, kurių požymis – tris mėnesius trunkantis sinusų ir nosies uždegimas. Ligą sukelia kelios priežastys.

Sinusitas gali išvystyti dėl kelių priežasčių – pradedant iškrypusia nosies pertvara, baigiant alergijomis ir imunodeficitu. Visgi esminė priežastis ilgus metus buvo mįslė. Metų metus specialistai šokinėjo nuo vienos populiarios teorijos prie kitos, tikėdamiesi rasti paaiškinimą, kodėl gi išsivysto lėtinis sinusitas.

Pensilvanijos universiteto mokslininkas Jamesas Palmeris juokauja, kad apie sinusitą ir jo gydymą buvo iškelta ne viena teorija: „Iš pradžių vyravo nuomonė, kad tai bakterinė infekcija, paskui imta siūlyti atverti sinusus (chirurginiu būdu) ir išvalyti (gleives), dar vienos teorijos šalininkai pagrindine lėtinio sinusito priežastimi laikė alerginę reakciją grybeliams.“

Nė vienas iš minėtų teorijų nepaaiškino visų lėtinio sinusito atvejų. Alergija grybeliams gali būti priežastis tik kai kuriais atvejais. Sinusų operacija, kai pašalinami uždegimo apimti audiniai ir nosies polipai (kurie ir užkemša sinusus) iš pradžių yra veiksminga, pacientui palengvėja, tačiau laikui bėgant polipai atauga.

Dabar tyrėjai ieško kitų paaiškinimų, kas sukelia neįprastai stiprų uždegimą, esantį lėtinio sinusito atveju. Vieni aiškinasi, ar ne įgimtas silpnas imuninis nosies ir sinusų atsparumas kaltas. Kiti taršo teoriją apie bakterijų vaidmenį ir tvirtina, kad bakterijos nebūtinai sukelia infekcijas.

Gydytojas J. Palmeris su kolegomis aiškinasi, kiek įtakos turi mikroorganizmų sankaupos lėtiniu sinusitu sergančių pacientų sinusuose.

"Tyrėjai spėja, kad daliai žmonių bakterijų sankaupos, ypač tos, kuriose yra grybelinės bakterijos pseudomonas aeruginosa arba staphylococcus aureus, gali paskatinti imuninę sistemą reaguoti, sukeliant labai stiprų uždegimą, kuris ir sukelia sinusito simptomus. Kadangi dėl bakterijų sankaupos struktūros sunku sunaikinti bakterijas antibiotikais, geriausias gydymo būdas – chirurginiu būdu pašalinti uždegimo apimtą sinusų audinį", - teigia J. Palmeris.

J. Palmerio skaičiavimu, apie 25 – 30 proc. lėtinio sinusito atvejų sukelia bakterijų sankaupos. Tiesa, ši teorija iki gali neįrodyta, tad gali būti, kad bakterijos sankaupos tėra niekuo dėti stebėtojai. Nemažos dalies pacientų bakterijų sankaupų tyrimas būna neigiamas, o sveikų žmonių – teigiamas.

Universitetinės Gento ligoninės (Belgijoje) specialistas Clausas Bachertas iškėlė kitą hipotezę – kad lėtiniu sinusitų sergančių žmonių organizme bakterija staphylococcus aureus išskiria toksinus, kurie sukelia stiprų uždegimą. Gydytojo teigimu, šie ligoniai serga kur kas stipriau už kitus – (išoperuoti) polipai jiems atauga, kyla stipri astma, kurią veikiausiai sukelia tie patys uždegiminiai procesai.

C. Bacherto komanda atliko eksperimentą – išbandė uždegimą gydančius vaistus, mažinančius imunobaltymo IgE arba interleukino 5 gamybą organizme. Gydytojo teigimu, rezultatai buvo teikiantys vilčių. Kito tyrimo metu paaiškėjo, kad antibiotikas doksiciklinas, kuris taip pat gydo uždegimą, ilgesniam laikui, nei steroidiniai vaistai, sustabdė nosies polipų augimą.

Kad ir kas sukelia lėtinį sinusitą, gydymo tikslas – išgydyti uždegimą ir sustabdyti padidėjusią gleivių gamybą sinusuose.

J. Palmeriu teigimu, efektyviausias metodas – skalavimas. Tada išplaunamos gleivės su visomis uždegimą sukeliančiomis bakterijomis ar alergenais.

Kito jo komandos gydytojo teigimu, nors kartais padeda ir steroidiniai vaistai ar operacijos, dažnai lėtinio sinusito vis dar nepavyksta išgydyti ir belieka tikėtis, kad bus išrasti veiksmingesni gydymo būdai.