Nemokama guodėja ar brangi mylimoji?

Jau pirmąjį pažinties vakarą vyras atvėrė man širdį. Papasakojo apie sunkią vaikystę, nesėkmingus ryšius su moterimis. Tvirtino, kad esu kitokia, geros širdies.

Nuoširdžiai užjaučiau jį, tarp mūsų užsimezgė tikras intymumas. Tačiau netrukus mylimasis nutolo, ėmė išsisukinėti nuo pasimatymų, vengti intymių santykių. Kai tiesiai paklausiau, kas atsitiko, ėmė širsti. Jaučiuosi pažeminta, įskaudinta, o vakar pamačiau jį su kita…
Irena, 34 metai

Pataria psichologė Rūta Bubelienė

Kodėl vyras atsiveria moteriai, o paskui vengia pažvelgti jai į akis? Ieško užuojautos, o suradęs ją, pasinaudoja jos teikėja, paskui bėga šalin ir… susiranda kitą? Manau, Irena, būtent šito Jūs norėjote paklausti.

Atsakymų į tai ieško ne viena moteris. Vyrų guodėjomis linkusios būti moterys paprastai netampa jų mylimosiomis. Vyriškos sielos ypatumų neišmanymas ir savo silpnybių nesuvokimas verčia jas nusivilti santykiais su vyrais.

Moteris guodėja pati skatina vyrą atsiverti. Jai patinka, kad šis tampa jausmiškai nuo jos priklausomas. Taip vyras tarsi pririšamas, bet ar šis ryšys taps meilės ryšiu?

Vyras negali vienu metu ir geisti, ir guostis. Gaila, daugelis moterų nežino šio svarbaus dalyko, todėl siekia tapti nemokamomis jų psichoterapeutėmis.

Berniukai nuo mažens mokomi nesidalyti bėdomis, užgniaužti jausmus.

„Kai mėgindavau pasiguosti tėvui, šis liepdavo man būti vyru“, – prisimena tipiškas stipriosios lyties atstovas. Ir teisingai. Ar pirmykštis medžiotojas galėjo verkšlenti, kad šiandien buvo netaiklus, paleido grobį ir jo šeimyna liks alkana? Jis tik sugrieždavo dantimis ir tvirčiau suspausdavo ietį.

Nepažįstamai moteriai vyras atveria širdį tik silpnumo akimirką. Todėl, vakar žvelgęs į ją geidulingu žvilgsniu, kitą rytą suks akis į šoną. Vakar demonstravęs jai širdies randus, kitądien bus pasipūtęs ir šaltas. Jam gėda, kad buvo toks silpnas, jis niekina save už tai ir todėl širsta ant moters, kuri tapo jo silpnumo liudininke.

Atverdamas jums širdį vyras tarsi sukuria intymumo atmosferą, būtent tai jus ir suklaidina. Džiaugiatės: „Kaip puiku, jis manim pasitiki!“ Tačiau tai retai tampa meilės preliudija ar romano prologu. Netrukus jūsų mylimasis arba užsisklęs ir atitols, kad nesijaustų toks pažeidžiamas, arba naudosis jumis kaip nosine pašniurkščioti, kol galop sušuksite pasibodėjusi: „Pakaks, noriu su tavim pasijusti moterimi!“

Stiprioji lytis neretai tikisi atsikratyti skaudulių palaidodama juos giliai širdyje. Įsivaizduokit, kaip jaučiasi toks vyras, pavedžiojęs jus po savo jausmų sąvartyną, panašų į sudaužytų automobilių kapines. Kaip kenčia jo vyriškas orumas! Išliejusiam širdį vyrui, kitaip nei moteriai, nepalengvėja. Atvirkščiai – sumenksta jo savigarba, o tai silpnina geismą.

Jeigu jums rūpi ši „detalė“, neguoskite, o provokuokite jo vyriškumą: erzinkite, žavėkite, koketuokite. Vienu žodžiu, elkitės taip, kaip psichoterapeutėms su pacientais elgtis draudžiama.

Neperlenkit guosdamos. Verčiau būkite tvirtove, kurią vyras siektų paimti, nei karčema, kur jis norėtų paskandinti savo gėlą. Paklauskite savęs: „Ko gi aš noriu – mylėti jį ar jo gailėtis? Kuo ketinu būti: nemokama guodėja ar brangia mylimąja?“ Tačiau jei jums patinka verkšlenantis mamyčiukas, ką gi: tapkite jo mamytės konkurente.